Pasak LŪS Kretingos skyriaus pirmininko Rimanto Pauliko, Kretingos krašto žemdirbių poreikis susitikti su žemės ūkio ministru, Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA), Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) specialistais brendo seniai, tačiau pastarojo meto problemos – užkrečiamųjų ligų protrūkiai šalyje, taip pat Kretingos r. esančiame kalakutų ūkyje, bei pastarosiomis dienomis ūkininkus pasiekusi informacija apie lėšų stygių investiciniams projektams užbaigti – dar labiau sustiprino tokio susitikimo poreikį. LŪS pirmininkas Raimundas Juknevičius džiaugėsi sausakimša klausytojų sale ir ūkininkų aktyvumu – pasak jo, aktyviai į LŪS skyrius besiburiantys žemdirbiai stiprina šią organizaciją, tad ji gali dar aktyviau ginti žemdirbių interesus.
Žemės ūkio ministras Andrius Palionis sulaukė bene daugiausia ūkininkų klausimų – pradedant naujausiomis žiniomis apie būsimą Europos Sąjungos (ES) biudžetą po 2027-ųjų ir žemės ūkio vietą jame, baigiant informacija apie tai, kad trūksta lėšų Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) investiciniams projektams užbaigti.
Net iš kitų rajonų į susitikimą atvykę žemdirbiai, patenkantys į tokių paramos gavėjų, kurių visoje Lietuvoje yra 163, skaičių, prašė ministro ieškoti galimybių, kaip problemą išspręsti kuo greičiau – taip, kad ūkininkams nebūtų užklijuota nepatikimų klientų etiketė vėluojant atsiskaityti su tiekėjais ir kreditavimo įstaigomis. Žemdirbiai akcentavo, kad ūkininkai neturi tapti šios situacijos įkaitais ir institucijos privalo rasti tokį sprendimą, kuris neleistų nukentėti jų reputacijai tarp kredito įstaigų, paslaugų teikėjų ir technikos pardavėjų. Patys ūkininkai kišenėse neturi reikiamų lėšų šimtatūkstantiniams projektams užbaigti, tad institucijoms teks skubiai rasti sprendimus.
Tiek A. Palionis, tiek į renginį atvykęs NMA direktorius Fortunatas Dirginčius ramino žemdirbius, tikindami, kad šiai problemai spręsti dedamos maksimalios pastangos, siekiant išvengti ilgai trunkančių derinimo su Europos Komisija procedūrų. Lapkričio pirmąją savaitę tikimasi pradėti derybas tiek su kreditavimo įstaigų, tiek su paslaugų tiekėjų organizacijomis, suderinti garantijų suteikimo algoritmą, laiduojantį, kad ne dėl paramos gavėjų kaltės susiklosčiusi padėtis kitų metų sausio–vasario mėn. bus išspręsta ir su tiekėjais bus galutinai atsiskaityta.
Pasak A. Palionio, problema kilo, nes sutapo KPP ir Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano (SP) paramos laikotarpiai. Taip buvo siekiama išvengti situacijos, kai Lietuvai būtų tekę ES grąžinti apie 80 mln. Eur nespėtų panaudoti KPP laikotarpio lėšų.
Kretingos r. – vienas iš Lietuvos regionų, kur fiksuotas užkrečiamosios ligos – paukščių gripo – židinys. Spalio viduryje kalakutų ūkyje užfiksavus paukščių gripą, teko nugaišinti 20 tūkst. paukščių. Į renginį atvykęs Vyriausiasis veterinaras Vaidotas Kiudulas, diskutuodamas su nukentėjusiu ūkininku Vladu Baltuoniu ir LŽŪT narės – Lietuvos paukštininkystės asociacijos direktoriumi Gyčiu Kauzonu, akcentavo, kad Kretingos r. fiksuotas ir laukinių paukščių kritimas – ištyrus nugaišusius laukinius paukščius, paaiškėjo, kad jie taip pat nešiojo paukščių gripą, tad labai tikėtina, kad laukiniai paukščiai šį virusą regione ir sėja.
VMVT ragina ūkininkus skirti maksimalų dėmesį biosaugai ūkiuose – vengti nereikalingų pašalinių asmenų vizitų, ypač jei asmenys neseniai parvykę iš atostogų egzotiškose šalyse – klastingą virusą galima parvežti net su lauktuvėmis. Paukščių gripas, galvijų mėlynojo liežuvio liga, afrikinis kiaulių maras – visų šių užkrečiamų ligų protrūkiai šiuo metu fiksuojami Lietuvoje. Jie lemia didžiulius ekonominius nuostolius, pirmiausia patiems ūkininkams. VMVT atstovas pabrėžė, kad, užfiksavus protrūkį kalakutų ūkyje, Kretingos r. institucijos, net kariai savanoriai ir ugniagesių gelbėtojų tarnyba atskubėjo į pagalbą, tad nuo viruso užfiksavimo iki galutinio paukščių likvidavimo tepraėjo vos keletas dienų – tai puikus tarpinstitucinio bendradarbiavimo pavyzdys, iškilus rimtai problemai. Vyriausiasis veterinaras kvietė ūkininkus laikytis dar didesnių atsargumo priemonių ir išlaikyti budrumą.
Pasak LŽŪT pirmininko Jono Vilionio, LŪS – solidi LŽŪT narė, turinti aktyvius skyrius rajonuose, vienijančius smalsius, žemės ūkio sektoriaus likimui neabejingus ūkininkus. Stiprios organizacijos įtvirtina LŽŪT, kaip solidaus socialinio institucijų partnerio, pozicijas tiek nacionalinėje, tiek europinėje teisėkūroje.
Lėšų renginiui organizuoti skyrė Žemės ūkio ministerija
LŽŪT fotoinformacija
Nr. 281/7