KRK akiratyje – mažesnis PVM maistui, pieno ūkis ir kanapės

Mato kitus prioritetus

Seimo narys Tomas Tomilinas yra inicijavęs Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisas, kuriomis siūloma nustatyti lengvatinį 5 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą Lietuvos teritorijoje parduodamiems šviežiems vaisiams, daržovėms ir uogoms. O parlamentaras Kęstutis Mažeika siūlo nustatyti lengvatinį 5 proc. PVM tarifą ekologiškiems ir pagal nacionalinę maisto kokybės sistemą pagamintiems produktams, kurie naudojami maisto gamybai valstybės ir savivaldybių finansuojamose švietimo, sveikatos priežiūros, socialinės globos įstaigose ir krašto apsaugos sistemos institucijose.

„KRK nariams svarbu paskatinti šias žemės ūkio šakas, o kitas aspektas – palankumas sveikatai. Skaičiai rodo, kad mes daržovių ir vaisių suvartojame gerokai mažiau nei reikėtų“, – KRK aiškino K. Mažeika. Jis stebėjosi, kad Lietuvoje vaikai darželiuose maitinami lenkiška produkcija. „Pats esu matęs, kaip vaikams duodama lenkiška varškė. Tai daug ką pasako, kaip mes skatiname savo produktų vartojimą“, – teigė Seimo narys.

Finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas aiškino, kad Vyriausybė nepritaria tam, jog sveikesnis maitinimasis būtų skatinamas per PVM lengvatas. Jo neįtikino argumentai, kad, sumažinus PVM, mūsų ūkininkai parduos daugiau daržovių. Anot finansų ministro, tokios lengvatos naudos nepajustų ir vartotojai, nes praktika rodo, kad iš to išlošia prekybininkai. Jis taip pat akcentavo, kad PVM lengvatų kaina būtų per didelė šalies biudžetui, kuris ir taip yra įtemptas. „Dabar pagrindiniai prioritetai yra kitoms sritims“, – konstatavo K. Vaitiekūnas.

Latvių patirtis rodo, kad PVM lengvatos šviežiems vaisiams ir daržovėms turėjo gerą efektą. 2018 m. sausio 1 d. vaisiams ir daržovėms sumažinus PVM nuo 21 proc. iki 5 proc., Latvijos žemės ūkio ministerija pranešė apie teigiamus pokyčius – prekyba vaisiais ir daržovėmis padidėjo 9 proc., o pajamos iš šios prekybos išaugo beveik 13 mln. Eur. Taip pat pastebėtas vietinių vaisių supirkimo padidėjimas 15 proc. Iš dalies PVM lengvata pasiteisino ir vartotojams – vidutiniškai kainos sumažėjo apie 3–8 proc., nors teoriškai jos galėjo sumažėti daugiau nei 10 proc.

KRK pritarė PVM mažinimui tiesiogiai žmonių vartojimui skirtiems šviežiems vaisiams, daržovėms bei uogoms ir nubalsavo, kad ši lengvata būtų taikoma visiems šiems produktams ir viešojo sektoriaus maitinimo įstaigose.

Virtualus ūkininkavimas

Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) direktoriaus pavaduotojos funkcijas atliekanti Gabrielė Valentaitė pristatė, kur ir kaip yra viešinama informacija apie valstybinės ir privačios žemės ūkio paskirties žemės pardavimą ir nuomą. Ūkininkų atstovai prašė, kad būtų palengvintos administracinės procedūros, kai teikiami prašymai įsigyti valstybinę žemės ūkio paskirties žemę. Siūlyta atsisakyti reikalavimo teikti žemės nuomos sutartis, nes šiuos dokumentus NŽT turi.

Žemdirbių organizacijų atstovai taip pat kalbėjo apie problemas, kurios prasideda, kai baigiasi valstybinės žemės nuomos sutartys. „Kai tokia sutartis pasibaigia, pagal naują tvarką privalu skelbti konkursą, o buvę nuomotojai, kurie tą žemę įdirbo, į ją investavo, lieka be prioritetų. Pastebėjome, kad konkurse atsiranda asmenų iš kitų rajonų, kuriuos vadiname virtualiais ūkininkais. Koks jų tikslas dalyvauti konkurse? Greičiausiai dėl žemės pernuomojimo. Gal galėtume grįžti prie prioritetų ir nuomos sutartyse?“ – siūlė Kauno r. ūkininkų sąjungos pirmininkas Mindaugas Maciulevičius.

NŽT atstovai patikino, kad išnuomojant valstybinę žemę pirmumas yra teikiamas tam, kas jau nuomoja žemę.

Iššūkiai tik prasideda

Aptariant KRK 2025 m. gruodžio 17 d. priimto protokolinio nutarimo „Dėl pieno supirkimo kainų mažėjimo“ įgyvendinimą, išsakyti iššūkiai, su kuriais dabar susiduria pieno ūkiai, ir teikti siūlymai, kaip būtų galima palengvinti pieno gamintojų dalią.

Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Tvarios žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento direktorius Saulius Jasius konstatavo, kad pieno supirkimo kainos nėra džiuginančios, tačiau, anot jo, gera žinia ta, jog, žiūrint į kainų pokyčius pasauliniuose pieno aukcionuose, ši rinka pamažu įgauna stabilumą ir galbūt įgyja tam tikrą atsigavimo momentą. S. Jasius užsiminė, kad pieno ūkiai susiduria su apyvartinių lėšų trūkumu, todėl numatomos paramos priemonės palūkanoms kompensuoti. ŽŪM atstovo pastebėjimu, pieno gamintojai bus labiau remiami ir per susietosios paramos mechanizmą – šiemet tokių išmokų vokas pieno ūkiams sudarys 46,2 mln. Eur, o pernai tam buvo skirta 45,5 mln. Eur.

Žemės ūkio kooperatyvo „Pienas LT“ valdybos pirmininkas Petras Viršilas atkreipė dėmesį, kad pagerėjimą pieno gamintojai gali pajusti tik po kelių mėnesių, o dabar jie yra kritinėje situacijoje, ypač tie ūkiai, kurie pastaraisiais metais daug investavo į plėtrą ir turi didelių skolų. „Artimiausi mėnesiai bus kritiniai, nes artėja pavasario darbai, sėja, iššūkių sezonas dar tik laukia. Ūkiams padėtų tai, kad būtų galima lengvatinėmis sąlygomis pasiskolinti apyvartinių lėšų, taip pat palūkanų kompensavimas ne tik imant paskolas su ILTE garantija, bet ir skolinantis tiesiai iš bankų. Tokiu atveju ūkiai negali gauti tam tikrų pagalbos priemonių palūkanoms kompensuoti, ir tai yra nemaža problema“, – akcentavo P. Viršilas.

KRK nusprendė tęsti parlamentinę kontrolę dėl situacijos pieno sektoriuje ir laukti ŽŪM sprendimų.

KRK taip pat svarstyta, kokių nesklandumų kyla įgyvendinant Pluoštinių kanapių įstatymą. Pernai lapkričio 1 d. įsigaliojus šio įstatymo pataisoms ir priėmus atitinkamą Vyriausybės nutarimą, išliko tam tikras teisinis neapibrėžtumas. Skirtingos institucijos skirtingai traktuoja reikalavimus, kurie keliami pluoštinių kanapių gaminiams ir produktams vietos rinkai ir eksportui. KRK pasiūlė Vyriausybei sudaryti darbo grupę ir išspręsti šią problemą.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.