Kukurūzai iškentė gamtos išbandymus, bet šernų puolimo gali ir neatlaikyti

Šernai paankstino kukurūzų nuėmimą

„Kukurūzai užaugo gražūs. Matyt, kažkaip prisitaikė prie sudėtingesnių gamtinių sąlygų. Augimo metu greičiausiai dirvožemyje dar buvo drėgmės, nors lietaus labai trūko“, – „Ūkininko patarėjui“ pasakojo Kelmės rajono ūkininkas L. Janušauskas, jau nupjovęs ankstyvuosius kukurūzus.

Iš kiekvieno hektaro ankstyvųjų kukurūzų, kuriuos jau nukirto, ūkininkas paruošė apie 40 t žaliosios masės. Vidutinio vėlyvumo veislės kukurūzus pradės doroti maždaug už savaitės.

„Ankstyvuosius kukurūzus pradėjome imti rugsėjo 5–6 dienomis. Tiesą sakant, dar ne visai suaugusius. Bet taip gelbėjome kukurūzus nuo šernų. Ir vis vien apie 15 proc. kukurūzų šernai jau buvo išknisę, išmindę. Kadangi javapjūtė šiemet vėlavo, šernai ilgiau po javų laukus šeimininkavo, kukurūzų plotuose vėliau pradėjo lankytis ir mažiau nuostolių pridarė. Pernai buvo dar prasčiau – šernai suniokojo apie trečdalį kukurūzų laukų. Ir šiaip pernykščiai orai kukurūzams netiko“, – sakė ūkininkas.

Pašarų gyvuliams L. Janušauskas yra priruošęs užtektinai, nors sausa vasara ir neleido užaugti sodriai žolei, jos nupjauta kur kas mažiau negu ankstesniais metais.

„Pašarai – ne didžiausia problema. Kur kas skaudžiau kerta žemos pieno supirkimo kainos, pienininkams skirta Europos Sąjungos parama. Vieniems kažkiek kliuvo, kitiems – iš viso ne. Neįmanoma paaiškinti, kodėl taip yra. Nėra teisybės. Juk mes stengiamės kuo daugiau kokybiško pieno parduoti, gyvulius kokybiškais pašarais, išspaudomis šeriame. Yra kaip yra, nors taip ir neturėtų būti. Labiausiai žeidžia neteisybė“, – apgailestavo L. Janušauskas, kurio bandoje jau ne vienerius metus – apie 270 karvių.

Padeda nuimti kukurūzus kitiems ūkininkams

Didžiausias Kelmės rajono kukurūzų augintojas yra įsigijęs kukurūzų nuėmimo kombainą. Kadangi rajono ir aplinkinių vietovių ūkininkų kukurūzų plotai mažesni, dažnai L. Janušausko prašo nupjauti derlių. Auginant po keliolika, net keliasdešimt hektarų kukurūzų savą techniką turėti būtų neekonomiška.

„Jau ne vienerius metus kukurūzus padedame nuimti ne tik Kelmės, bet ir Šiaulių, Raseinių rajono kukurūzų augintojams. Tik pastebėjau, jog vis mažiau ūkininkų renkasi auginti šią kultūrą, mažėja kukurūzų plotai, bent jau mūsų kraštuose“, – sakė pašnekovas. Pasak L. Janušausko, tokiomis tendencijomis nevertėtų stebėtis. Dėl įvairių priežasčių šalyje mažėja ir gyvulių, o kukurūzų silosas yra vienas iš reikalingiausių pašarų. Silosas, pašnekovo teigimu, turėtų sudaryti bent apie 30–40 proc. visų pašarų. Šiemet kukurūzų siloso L. Janušauskas ketina pasiruošti dar daugiau – iki 60 proc.

Patyręs ūkininkas sakė, jog labai sudėtinga šiais laikais ūkininkauti dėl neužtikrintumo, nežinios, kas bus ateityje. Todėl ir jis pats negali tiksliai pasakyti, kaip toliau ūkininkaus, ar pavyks išlaikyti esamą bandą. Pieno ūkis, L. Janušausko teigimu, reikalauja ne tik daug darbo, bet ir nuolatinio atnaujinimo, investicijų. Deja, apie investicijas bent jau artimiausiu metu ūkininkas nedrįsta nė galvoti.

Tikisi neblogo derliaus

Visą straipsnį skaitykite „Ūkininko patarėjo“ elektroninėje arba popierinėje leidinio versijoje,

„Ūkininko patarėjas” Nr. 107, 2023 m. rugsėjo 23 d.

Laikraštis „Ūkininko patarėjas” parduodamas visuose didžiuosiuoe prekybos centruose, Lietuvos pašto skyriuose.

Taip pat laikraštį galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo” redakcijoje el. paštu: platinimas@up.lt, tel. +370 603 75 963 arba

https://ukininkopatarejas.lt//katalogas/popieriniu-leidiniu-prenumerata/, www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt bei Perlo terminaluose.

Titulinėje nuotr. –  Kukurūzų silosas – būtinas pašaras gyvuliams.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.