Kūriniai gimsta iš žemės ir žolynų

Puoselėjo pieno ūkį

Moteris prisipažino nesanti tautodailininkė – jos kūryba gimsta iš vidaus ir iš gyvenimo kaime patirties. Ji užaugo kaime, todėl nuo mažens buvo arti žemės ir ūkio darbų. „Tėvai netoli Alantos turėjo nedidelį ūkelį, dirbo kolūkio fermoje. Mes, vaikai, taip pat turėjome savo pareigas – reikėdavo pamelžti karves, palesinti paukščius. Pamenu, karves melždavau jau nuo šešerių metų. Namuose buvo arklys, tad pavasarį eidavau paskui arklį, velkantį plūgą, drapoką ar akėčias. Sąlytis su žeme man visada buvo labai artimas“, – pasakoja ŪP pašnekovė.

Užaugusi ji svajojo gyventi kaime, todėl netoliese įkūrė savo ūkį. Laikė šešias pienines karves, tačiau tuo pat metu dirbo ir melžėja kolūkio fermoje. Nors nuosava banda nebuvo didelė, dauguma darbų tekdavo jai vienai – augo du vaikai, todėl kartais prireikdavo samdyti pagalbininką. „Žinojau, kad kitaip nebus – žemę reikia išnaudoti ganykloms, daržovėms, grūdams. Dalį pieno priduodavau valstybei, o iš likusio darydavau varškę, spausdavau sūrius – su žolelėmis ar kitais prieskoniais. Turėjau ir kelis mėsinius jaučius. Darbo tikrai netrūko“, – prisiminė A. Bražėnaitė. Vėliau nusprendė įgyti daugiau žinių – kolegijoje baigė žemės ūkio technologijos studijas. „Pagalvojau, gal ne visą laiką ūkininkausiu, gal gyvenimas dar ką nors pakeis“, – teigė ji.

Ūkininkavo daugiau nei du dešimtmečius. Kol pieno supirkimo kainos buvo palankesnės ir dukra mokėsi, karvės šeimai buvo svarbus pragyvenimo šaltinis. Moteris iki šiol su šiluma prisimena ir senąsias tradicijas. „Sekminių proga visoms karvutėms pindavau vainikus iš pienių, dobiliukų, bijūnų ir javų varpų – dėdavau ant ragų, nes buvo tikima, kad tai atneša sėkmę“, – šypsojosi ŪP pašnekovė. Vėliau A. Bražėnaitė dar keturiolika metų dirbo vaikų dienos centre „Daigelis“ – pirmajame tokiame centre Molėtų r., kuris veikia iki šiol. Ten kartu su vaikais pradėjo kurti įvairius rankdarbius.

Atsisveikino su ūkininkavimu

Tačiau laikui bėgant senas tvartelis tapo nebetinkamas ūkininkauti. „Su ašaromis atsisveikinau su savo karvytėmis. Laimei, jas nupirko geri žmonės“, – prisiminė moteris. Atsisveikinusi su ūkininkavimu, ji gavo pasiūlymą dirbti Aukštaitijos PRC bendrabutyje. Kurį laiką dirbo dviejose darbovietėse, o vėliau, atsiradus laisvai vietai PRC, pradėjo čia dirbti nuolat. „Galbūt vadovai pastebėjo mano darbštumą ir kūrybinę gyslelę – esu labai dėkinga Aukštaitijos PRC direktoriui Vladui Pusvaškiui. O darbas tapo vieta, kur mano kūryba atsiskleidė dar labiau. Anksčiau irgi kažką kurdavau, bet gal pritrūkdavo laiko ar tinkamos erdvės. Čia atsirado galimybė savo idėjas įgyvendinti“, – prisipažino ŪP pašnekovė.

Tačiau nauja veikla pareikalavo ir naujų žinių. „Reikėjo dar daugiau mokytis – gilintis į augalininkystę, dekoratyvinį apželdinimą, įgyti pedagogo kvalifikaciją“, – pasakojo A. Bražėnaitė, pripažindama, kad pradžia nebuvo lengva, tačiau pastangos atsipirko.

Grožis slypi paprastume

Dirbdama Aukštaitijos PRC moteris vis dažniau imdavosi kūrybinių darbų. Artėjant šventėms, reikėdavo puošti erdves, kurti dekoracijas, todėl ji pradėjo eksperimentuoti su natūraliomis medžiagomis – žolynais, javų varpomis, linais. „Man kur paprasta – ten ir gražu. Žolynai, puokštės, dekoracijos – visada galvoju, kaip erdvėje viską suderinti. Stengiuosi naudoti natūralias medžiagas, nes grožis slypi paprastume“, – tikino darbšti moteris.

„Praėjusiais metais liepos pabaigoje vyko Alantos miestelio šeimų šventė. Tuo metu kaip tik dera javai, žolynai, tad pagalvojau, kad iš jų galima sukurti kažką gražaus. Iš jų ir sukūriau šventines dekoracijas, kurios žmonėms paliko įspūdį. Kai renku žolynus, jau žinau, kur jie bus panaudoti – tarsi iš anksto matau, kaip viskas atrodys“, – pasakojo ŪP pašnekovė.

Mokyklos ekologiniame ūkyje pasėti javai taip pat tapdavo kūrybos medžiaga – jų koteliai naudojami sodams pinti. „Sekatoriumi susikarpai, parsineši, ir apima toks geras jausmas, kad gyveni kaime. Kai darai tai, kas tau miela, viskas tarsi savaime susidėlioja“, – šypsojosi ji. Linus taip pat augina pati. „Vien jų žydėjimas – neapsakomas grožis. Atrodo, nedaug pasėta, bet kai pražysta mėlynais žiedais, vaizdas būna nuostabus. Vėliau iš jų kuriu puokštes ar paveikslus“, – aiškino pašnekovė. Pernai dėl lietingos vasaros linus ji sėjo šiltnamyje.

Kūryboje stengiasi gyventi tvariai – naudoja antrines medžiagas. Paprašo pažįstamų neišmesti buitinės technikos dėžių, iš jų išsipjauna pagrindus, aptraukia lininiu audiniu ir komponuoja žolynus. Panaudojami ir seni mediniai paveikslų rėmai, kuriuose gimsta sausų žolynų kompozicijos.

Prieš metus A. Bražėnaitė sulaukė ir netikėto užsakymo – pagaminti šimtą šiaudinių papuošalų Kalėdų eglutei Seime. Tuo pačiu metu buvo nutarta 3 m natūralią eglę papuošti ir Aukštaitijos PRC Alantoje – ir čia prireikė šimto šiaudinių žaisliukų. „Į kūrybą įtraukiau ir mokytojus, ir mokinius. Iš šiaudų pynėme mini sodus, paukštelius. Dirbau rytais, vakarais, iki išnaktų, ir savaitgaliais – juk vaikai gali padaryti tik dalį darbo. Bet kai žinai, kad bus gražu visiems, laiko nebeskaičiuoji“, – prisipažino kūrybinga moteris.

Puošmenos iš samanų ir žolynų

Savo kūrybai A. Bražėnaitė naudoja ir stabilizuotas samanas, kurias atsisiunčia iš užsienio, nes jų paruošimas yra sudėtingas procesas. Tokios dekoracijos ypač tinka didesnėms erdvėms – jos suteikia jaukumo ir tarsi priartina žmogų prie gamtos. Profesinio rengimo centre kabo ne viena dekoracija iš samanų. Moteris rengia ir edukacijas suaugusiesiems – jų metu dalyviai kuria vadinamuosius „Gyvybės medžius“. „Kažkur pamatai idėją, pabandai pritaikyti, pridėti savų minčių – taip ir gimsta nauji darbai“, – pasakojo ji.

Velykų tradicijos

VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2026 m. kovo 21 d. numeryje!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,

arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.

Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.​​​​​​