Kurklių bibliotekos senųjų leidinių rinkinyje – kunigo brevijoriai, signataro dovanota knyga ir kontrafakciniai leidiniai

Kunigo Liongino Matiuko bibliotekos pėdsakai

Keturi senajame rinkinyje saugomi brevijoriai į Kurklius pateko iš kunigo Liongino Norberto Matiuko asmeninės bibliotekos. Tai patvirtina viename leidinyje išlikęs nuosavybės įrašas.

Apie kunigą L. Matiuką žinoma nedaug. Jis gimė 1913 metais, priklausė Kauno arkivyskupijos dvasininkams. 1949–1956 metais dėl sovietų valdžios represijų buvo kalintas lageriuose. Sugrįžęs į Lietuvą tęsė pastoracinę tarnystę įvairiose parapijose. Trumpą laiką, 1962 metais, buvo Karmėlavos Šv. Onos parapijos klebonas. Manoma, kad kunigas mirė apie 1966 metus Pažėruose.

Brevijorius (lot. breviarium – „sutrumpinimas“) – katalikų dvasininkų kasdien naudojama liturginių maldų knyga. Joje sudėtos psalmės, himnai, Šventojo Rašto skaitiniai, maldos ir šventųjų minėjimai, išdėstyti pagal bažnytinį kalendorių.
Vienas seniausių Kurkliuose saugomų brevijorių išleistas 1916 metais Regensburge, garsioje „Pustet“ leidykloje. Šis leidimas atspindi popiežiaus šv. Pijaus X inicijuotą brevijoriaus reformą ir priklauso paskutiniųjų klasikinių Breviarium Romanum laidų grupei, pasirodžiusiai prieš XX amžiaus vidurio liturginius pokyčius. Todėl leidinys vertingas ne tik kaip maldų knyga, bet ir kaip Katalikų Bažnyčios istorijos liudytojas.

Reta maldaknygė iš Vilniaus

Tarp senųjų leidinių išsiskiria lenkų kalba išleista maldaknygė „Pokarm Anielski“ („Angelų maistas“). Į buvusį Kurklių mokyklos kraštotyros muziejų ją 1998 metų gegužės 7 dieną atnešė devintos klasės mokinė Jurgita Staikūnaitė. Knyga buvo gauta iš Kurklių gyventojo Jono Matulevičiaus. Tai liudija tarp puslapių rastas įrašas.

Kraštotyrininkas Artūras Šajevičius išvertė pirmuosius leidinio puslapius iš lenkų kalbos, todėl pavyko tiksliau nustatyti knygos turinį ir kilmę. Maldaknygė išleista 1915 metais Vilniuje J. Jurkevičiaus ir K. Šalkevičiaus knygyno lėšomis. Joje surinktos svarbiausių bažnytinių švenčių maldos, savaitės dienų pamaldos ir giesmės.

Leidinyje pateikiamas ir pasakojimas apie stebuklingąjį Aušros Vartų Dievo Motinos paveikslą. Knyga vertinga tuo, kad kol kas jos nepavyko aptikti Lietuvos bibliotekų elektroniniuose kataloguose, todėl ji gali būti bibliografinė retenybė.

Stepono Kairio dovanota knyga

Ne mažiau įdomi ir pasaulietinė literatūra. Tarp senųjų leidinių išlikęs 1929 metais Kaune išleistas prancūzų rašytojo, Nobelio literatūros premijos laureato Anatole France romanas „Pingvinų sala“.

Knygos vertę dar labiau padidina jos istorija. Antraštiniame lape yra du antspaudai: „Užunevėžio Jaunųjų ūkininkų ratelis“ ir „Užunevėžio Jaunųjų ūkininkų rateliui Stepono Kairio dovana“. Šie įrašai liudija, kad leidinys kadaise priklausė Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarui Steponui Kairiui ir buvo jo padovanotas jaunųjų ūkininkų organizacijai. Steponas Kairys (1879–1964) buvo kilęs iš Užunvėžių kaimo Anykščių krašte. Būsimasis signataras mokėsi Kurklių valsčiaus pradinėje mokykloje, todėl jo ryšys su šiuo kraštu buvo glaudus. Dėl šios priežasties signataro dovanota knyga Kurklių rinkinyje įgauna ypatingą istorinę reikšmę.

Kontrafakciniai leidiniai

Tarp maždaug prieš tris dešimtmečius sukauptų leidinių aptikti keturi kontrafakciniai spaudos draudimo laikotarpio leidiniai. Kontrafakciniais vadinami leidiniai, kuriuose sąmoningai klastoti leidybos duomenys – nurodyta netikra leidimo vieta, data ar spaustuvė. Tokiu būdu spaudos draudimo metais (1864–1904) buvo slepiama tikroji lietuviškų knygų kilmė ir apsaugomi jų leidėjai bei platintojai. Tyrėjų duomenimis, iš daugiau kaip keturių tūkstančių per spaudos draudimo laikotarpį išleistų lietuviškų knygų net 836 buvo kontrafakcinės.

Kurklių bibliotekoje saugomos dvi ypač populiarios XIX amžiaus pabaigos maldaknygės „Balsas balandėlės, arba Mažas šaltinėlis mylistų Dievo II“, maldaknygė „Senas aukso altorius, arba Surinkimas įvairių maldų ir giesmių“ bei maldų knyga „Aukso altorius, arba Šaltinis dangiškų skarbų“.

Nors visi šie leidiniai yra nepilni – trūksta antraštinių ar dalies kitų puslapių, – pagal išlikusią struktūrą, iliustracijas, paginaciją ir kitus požymius pavyko nustatyti jų pavadinimus bei apytikrį išleidimo laiką.

Ypač įdomi maldaknygė „Senas aukso altorius“, kurioje aptikta klaidinga puslapių numeracija: 580 puslapis pažymėtas kaip 780. Manoma, kad tai vienas iš apie 1865 metus išleistų kontrafakcinių leidimų.

Kita knyga – „Aukso altorius, arba Šaltinis dangiškų skarbų“ – išlikusi su rudos odos viršeliu. Tarp jos puslapių rastos žymos ir rankraštiniai įrašai leidžia manyti, kad leidinys turėjo ne vieną savininką. Tyrėjų teigimu, ši maldaknygė buvo viena populiariausių lietuviškų religinių knygų. Spaudos draudimo laikotarpiu ji buvo leidžiama dešimtis kartų ir plačiai paplito tarp Lietuvos gyventojų.

Ne mažiau vertingos ir dvi maldaknygės „Balsas balandėlės“. Viena jų išsiskiria puošniu įrišimu – viršelį puošia metaliniai rėmeliai ir dekoratyviniai elementai. Tokios maldaknygės dažnai buvo perduodamos iš kartos į kartą kaip šeimos relikvijos.

Spaudos draudimo metais maldaknygės buvo ne tik religinės literatūros šaltinis. Jos atliko ir svarbią švietėjišką funkciją, padėjo išsaugoti lietuvių kalbą bei tautinę savimonę. Knygnešių platinami leidiniai pasiekdavo net atokiausius Lietuvos kaimus.

Kurklių bibliotekoje išlikę kontrafakciniai leidiniai yra reikšmingas vietos kultūros paveldo liudijimas. Jie primena sudėtingą lietuviškos spaudos kelią ir žmonių pastangas išsaugoti gimtąją kalbą bei tikėjimą spaudos draudimo metais.

Išsaugota krašto atmintis

Kurklių bibliotekoje saugomi leidiniai – tai ilgamečio kraštotyrinio darbo rezultatas. Daugiau kaip prieš trisdešimt metų kraštotyrininkės Angelės Dudienės iniciatyva mokiniai iš savo namų į mokyklos muziejų sunešė senas šeimų bibliotekose išlikusias knygas. Uždarius mokyklą, rinkinys buvo perduotas Kurklių bibliotekai.

Šiandien senosios maldaknygės, brevijoriai, grožinės literatūros leidiniai ir kitos knygos liudija ne tik spaudos ir leidybos istoriją. Jos pasakoja ir apie Kurklių krašto žmones, jų skaitymo tradicijas, tikėjimą bei pastangas išsaugoti šeimų ir bendruomenės atmintį. Kurklių bibliotekoje išsaugotas rinkinys šiandien tampa svarbiu šio paveldo saugotoju ir tyrinėjimų šaltiniu ateities kartoms.

Audronė BEREZAUSKIENĖ

Anykščių rajono savivaldybės Liudvikos ir Stanislovo Didžiulių viešosios bibliotekos informacija