Nuo seno lietuviai birželio 13-ąją – Antanines – laikė riba, žyminčia šienapjūtės pradžią. Būtent nuo birželio vidurio pradedamas ruošti šienas žiemai, nes tuo metu žolė yra vertingiausia ir tinkamiausia kokybiškam pašarui. Tačiau šis laikas sutampa su itin jautriu gamtos ciklu: gegužės pabaigoje ir birželio pradžioje savo jauniklius atsiveda stirnos.
Stirniukai pirmosiomis gyvenimo savaitėmis instinktyviai slepiasi aukštoje žolėje ir nejuda net grėsmės akivaizdoje. Dėl šios priežasties jie dažnai lieka nepastebėti šienapjūtės metu, todėl nemažai jų žūsta ar būna sužaloti.
Žemės ūkio ministerija skatina ūkininkus puoselėti atsakingo ūkininkavimo tradicijas. „Šiuolaikinės technologijos ir ūkininkų sąmoningumas gali padėti išvengti skaudžių netekčių, todėl kviečiame prieš šienapjūtę skirti laiko laukų apžiūrai“, – sako ministerijos Tvarios žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento Gyvulininkystės ir gyvūnų gerovės skyriaus vedėja Dalia Laureckaitė-Tumelienė.
Ministerija kreipiasi į ūkininkus prašydama:
Beje, savo geranorišką pagalbą Lietuvos ūkininkams siūlo ir vietos medžiotojus vienijanti Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija. Iš anksto pranešus apie planuojamus pjauti laukus, savanorių komanda anksti ryte, dar nepakilus oro temperatūrai, gali nemokamai apžiūrėti laukus dronais su termovizoriais ar kitomis priemonėmis. Apie planuojamą šienapjūtę galima pranešti el. paštu lietuvosmzd@yahoo.com arba kreiptis į vietos rajonines draugijas, kurių kontaktai skelbiami draugijos interneto svetainėje www.lmzd.lt.
Tik bendromis pastangomis galime pasirūpinti, kad vasaros darbymetis būtų saugus aukštoje žolėje besislepiantiems stirniukams.
ŽŪM fotoinformacija