Lašinukų neliko, bet AKM tebeklesti

Išnaikinti smulkiuosius – nusikaltimas

Biomedicinos mokslų daktaras, pasaulio gyvūnų sveikatos ekspertas Jonas Milius, 2010–2016 m. vadovavęs Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai (VMVT), „Ūkininko patarėjui“ tvirtino, kad dėl visų bėdų kaltinti smulkiuosius kiaulių augintojus – nusikaltimas.

„Mes šiandien turime džiaugtis, kad jų dar yra, kad dar augina kiaules. Smulkiuosius kiaulių augintojus turime kaip tik skatinti, nes dar galime sau, savo vaikams ir anūkams nupirkti ekologiškos kiaulienos. Aš savo šeimai kiaulieną perku tik iš ūkininkų. Smulkusis kiaulių augintojas pats ir pašarų kiaulėms be jokių papildų, baltyminių priedų pasigamina. Kokia yra pramoninė kiauliena – žinome. Didžioji dauguma didžiųjų kiaulių augintojų patys pašarų negamina, neaugina, o papildus, priedus perka kur pigiau ir ne visada aišku, iš kur. Mažasis kiaulių augintojas niekuomet AKM neplatina. Kas taip kalba – sako didžiausią nesąmonę ir netiesą. Gamta visus dalykus tvarko. Įsikišdamas į gamtos reikalus, žmogus tik pakenkia. Nėra nė vienos šalies nei Europos Sąjungoje (ES), nei kitose pasaulio vietose, kuriose AKM būtų išnaikintas“, – „Ūkininko patarėjui“ teigė J. Milius.

Pasak jo, kai Lietuvoje yra tiek daug miškų, o juose – šernų, tai AKM yra neišvengiamas. „Žinoma, tiek smulkieji, tiek ir stambieji kiaulių augintojai privalo laikytis biosaugos reikalavimų, kurie tikrai nėra „kosminiai“. Būtinas dezomatas prie namų, keičiama apranga, einant į fermą prie gyvulių. Bet dėl AKM negalima kaltinti nei ūkininkų, nei VMVT. Beje, dėl šios ligos dar yra daug neatsakytų klausimų. Pavyzdžiui, kodėl vienoje to pačio medžioklės ploto dalyje šernai serga AKM, o kitoje – ne“, – kalbėjo ŪP pašnekovas.

Lietuva buvo pirmoji valstybė ES, kurioje 2014 m. buvo nustatytas pirmasis AKM atvejis. J. Milius prisiminė, kad tuomet jis pasakęs: „Kol mano kolegos ir aš būsiu gyvas, tol ir AKM iš Lietuvos neišnyks.“

„Tikrai didžiausias nusikaltimas tautai yra uždrausti auginti kiaules mažuose ūkiuose. Dar paukščių fermų darbuotojai pradės kaltinti gyventojus, kurie augina vištas, dėl paukščių gripo... Jeigu fermose nustatomas kiaulių maras, tai kiaulių augintojai gali kaltinti tik save, savo aplaidumą, jog neįgyvendino biosaugos priemonių, o ne VMVT ar mažuosius augintojus“, – įsitikinęs J. Milius. Pasak ŪP pašnekovo, didžiosiose fermose gerokai daugiau problemų dėl maisto saugos ir kokybės, negu pas mažuosius augintojus.

Ūkio dydis neturi reikšmės

Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Gyvulininkystės ir gyvūnų gerovės skyriaus patarėjas Marius Masiulis redakcijai aiškino, kad pirmiausia reikia kalbėti apie pačią AKM ligą ir jos sukėlėją. „AKM sukeliantis virusas yra unikalus. Tai yra vienintelis toks virusas. AKM negalima tapatinti su klasikiniu kiaulių maru, nepaisant labai panašiai skambančių pavadinimų. Nėra šios ligos nei gydymo, nei sukurtos vakcinos. Pagrindinis AKM šaltinis ne tik Lietuvoje, bet ir visoje ES, yra šernų populiacija. Kadangi virusai yra šernuose, šie išlieka natūraliu ligos šaltiniu. Ir tik nesilaikant biosaugos, nepaisant kiaulių laikymo vietos dydžio, gyvulių savininkas virusų gali parsinešti į savo tvartus ir taip užkrėsti savo kiaules. Ir visai nesvarbu, ar kiaulių bus vos kelios, ar keli ar net keliasdešimt tūkstančių“, – pažymėjo M. Masiulis.

AKM sukelia didelių, pirmiausia – ekonominių nuostolių, nes, pasak ŪP pašnekovo, tai susiję su laikomų gyvūnų nugaišinimu ir saugiu gaišenų sunaikinimu. Netiesioginiai nuostoliai – eksporto, vietinės rinkos ribojimas, taikomi papildomi reikalavimai – sunkiai apskaičiuojami, bet galintys siekti ir šimtus milijonų eurų.

„Kiaulių laikytojų mažėjimo tendencijos yra aiškios. Nors ir vienos kiaulės savininkas privalo įgyvendinti biologinio saugumo priemones, kurios nėra pigios. Vadinasi, ūkininkas turi investuoti tiek į fizinius barjerus, tiek į dezinfekcines medžiagas, be to, turi nuolat prižiūrėti, kad taikomos biosaugos priemonės nepasentų, nesusidėvėtų. Dauguma mažųjų kiaulių laikytojų, kurie gyvulius laikė savo reikmėms, savo šeimos maitinimui, esant dideliam institucijų spaudimui nusprendė pasitraukti iš kiaulių auginimo veiklos. Tačiau kartu jau jaučiamas ir apsirūpinimo maistu mažėjimas kaimo vietovėse“, – pastebėjo M. Masiulis.

Šimtaprocentinės apsaugos nuo AKM, pasak ŽŪM patarėjo, nėra. Yra įrodyta, kad nuo ligų, kurios nėra valdomos medikamentais ir nuo kurių nėra sukurta vakcina, vienintelis apsisaugojimo metodas – biologinė sauga. Kai virusai patenka į dideles kiaulių laikymo vietas, tik dar kartą įrodoma, kad biosauga nebuvo tinkamai valdoma. Virusai, radę plyšį per biosaugos problemas, į tokį ūkį ir patenka.

„Žinoma, stambiesiems kiaulių laikytojams rizika užsikrėsti yra keliolika kartų didesnė negu smulkiesiems. Dideliuose ūkiuose vyksta nuolatiniai kontaktai – važinėja technika, renkamos gaišenos, išvežamas mėšlas, atvežami pašarai ir pan. Reikia nepamiršti, kad kiaulė yra jautrus šiam virusui gyvūnas, todėl būtina taikyti kuo griežtesnes biosaugos priemones ir nebandyti apgaudinėti nei savęs, nei kitų.

Net ir tuo atveju, jei nebeliktų nė vieno smulkiojo kiaulių augintojo, AKM niekur nedingtų. Pagrindinis viruso šaltinis lieka šernuose, o radęs plyšelį virusas tuoj patenka ir į kiaulių ūkius. Kai kuriose savivaldybėse buvo taikomas net prevencinis visų šeimos ūkių kiaulių išskerdimas, bet virusas kažkaip sugebėjo patekti į kiaulių kompleksą“, – pasakojo ŪP pašnekovas.

Būtinas preciziškas darbas

Pirmasis Nepriklausomos Lietuvos VMVT vadovas, dabar – „Bioringer Ingelheim“ Veterinarinio komiteto konsultantas, prof. Kazimieras Lukauskas teigė, kad šiandien dėl AKM situacija yra sudėtinga ne tik Lietuvoje, bet ir dar 18-oje valstybių. „Ši liga reikalauja preciziško visų sričių darbo. Jeigu žiūrėsime į dokumentus, lyg ir viskas gerai. VMVT yra paruošusi planus. Tačiau trūksta reikalavimų įgyvendinimo. Tokios valstybės, kaip Čekija, Belgija, Prancūzija, Ispanija, AKM suvaldė su mažiausiais nuostoliais. Lietuvoje per dešimtmetį dėl AKM sunaikinta daugiau kaip 77 tūkst. kiaulių, apie 9 tūkst. šernų“, – faktais kalbėjo ŪP pašnekovas.

Lietuvoje 1 kv. km priskaičiuojama šiek tiek daugiau negu trys šernai. Mokslininkų manymu, toks tankumas yra per didelis. Tačiau, pasak K. Lukausko, ne šernai ateina į fermą – ten būna žmonių, atskrenda paukščių, pasitaiko ir erkių. Seniau kiekvienas medžiotojų būrelis, klubas turėdavo duobes, kuriose naikindavo žvėrienos atliekas. Kiekviename būrelyje būdavo paskirtas ir veterinarijos gydytojas, kuris dalyvaudavo medžioklėje, paimdavo reikiamus sumedžiotų žvėrių mėginius, išveždavo į laboratoriją ir per porą dienų sulaukdavo atsakymo. Buvo aiškus, kaip dabar madinga sakyti, algoritmas.

„Dabar situacija yra pasikeitusi. Bet tiesa yra ta pati: maži kiaulių ūkiai neturi beveik jokios įtakos AKM plitimui. Tą nustatė mokslas. Problemų nekyla, jei tik yra laikomasi biosaugos reikalavimų. Estijoje beveik nėra mažų kiaulininkystės ūkių. Kiaulės laikomos maždaug 100 vietų. Neseniai viename komplekse, kuriame telpa apie 40 proc. visų Estijos kiaulių, nustatytas AKM židinys. Būna ir taip“, – teigė K. Lukauskas. 

Šeši AKM atvejai

VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2025 m. spalio 7 d. numeryje!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,

arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.

Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.