Lengvinami renovacijos procesai: augs parama didinant pastato energetinį efektyvumą

„Šiuo sprendimu siekiama platesnio strateginio pokyčio renovacijos srityje – pereiti nuo šilumos taupymo projekto modelio prie kompleksinio pastato atnaujinimo. Jis apimtų ne tik energinį efektyvumą, bet ir pastato funkcionalumą, architektūrą, pagerintų gyventojų gyvenimo kokybę bei komfortą”, – sako aplinkos ministras Kastytis Žuromskas.

Pakeitimais numatoma, kad valstybė teiks paramą daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) projektams, kuriuose suplanuotos pastato energinį efektyvumą didinančios ir kitos pastato atnaujinimo (modernizavimo) priemonės. Teisės akte yra išvardinta 18 tokių priemonių, kuomet gali būti teikiama valstybės parama. Tai –  geriamojo vandens, buitinių ir lietaus nuotekų, drenažo, taip pat namui priklausančių vietinių įrenginių atnaujinimas ar keitimas, laiptinių paprastasis remontas, naujų balkonų įrengimas, butų ir kitų patalpų langų ir balkonų durų angų didinimas, elektromobilių įkrovimo infrastruktūros įrengimas daugiabučiam namui priklausančiose automobilių saugyklose, rūsio patalpų pritaikymas priedangai, dviračių saugyklų įrengimas.

Pataisose įteisinta, kad lengvatinis kreditas būtų skiriamas ir kitoms renovacijos priemonėms, tačiau jos neturi viršyti 20 proc. bendros investicijų vertės. Pavyzdžiui, būtų galima įrengti naują liftą penkių aukštų name iš išorės, taip palengvinant vyresnio amžiaus gyventojams pasiekti butus. Taip pat galima būtų atnaujinti ar įrengti apsaugines langų grotas ar žaliuzes, plėsti balkonus, atnaujinti šiukšlių šachtas, elektros energijos kaupimo įrenginius, vandens siurblį name, padidinantį vandentiekio slėgį, vandens filtrą namo vandentiekio sistemai, ryšio spintų keitimą, ryšio įvado įrengimą, gaisrinės signalizacijos įrengimą butuose, antenų laikiklius, skirtus pastato saugai, mechaniniam atsparumui, inžinerinių sistemų funkcionavimui ar pritaikymui gyventojų socialinėms reikmėms užtikrinti.

Nutarime taip pat numatyta, kad renovuojamuose namuose turės būti privalomai įrengiamos čiurlių ar kitų saugomų rūšių paukščių lizdavietės, jeigu jos buvo name iki daugiabučio atnaujinimo.

Tai užtikrins Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teisės aktuose nustatytų laukinių paukščių apsaugos reikalavimų laikymąsi. Pagal Paukščių direktyvą ir Lietuvos Respublikos laukinės gyvūnijos apsaugą reglamentuojančius teisės aktus draudžiama naikinti ar pažeisti laukinių paukščių veisimosi ir poilsio vietas. Kadangi juodieji čiurliai dažnai peri daugiabučių pastatų konstrukcijose, atnaujinimo (modernizavimo) metu būtina išsaugoti esamas lizdavietes arba užtikrinti jų kompensavimą įrengiant ekologinius poreikius atitinkančias dirbtines lizdavietes. Paukščių lizdaviečių buvimo faktas nustatomas investicijų plano rengimo metu atliekant vizualinę apžiūrą ir fiksuojant lizdaviečių buvimą ar nebuvimą, vadovaujantis aplinkos ministro tvirtinama daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) investicijų plano rengimo tvarka.

Su Vyriausybės nutarimu galima susipažinti čia.

AM informacija