Lenkai ir toliau mokės už sumedžiotus šernus

Nuo 2018 m. lapkričio mėn. sanitarinių šernų medžioklių įkainiai liko nepakitę, tačiau patikslintos nuostatos dėl pačių medžiotojų, Lenkijos medžiotojų sąjungos (PZL) ar medžioklės vadovų gaunamų sumų, rašo topagrar.pl.

PZL duomenimis, šiuo metu Lenkijoje licencijuoti 132 852 medžiotojai ir 2800 medžiotojų klubų.

Sanitarinių šernų medžioklių tikslas pirmiausia yra kovoti su afrikiniu kiaulių maru (AKM), radikaliai mažinant šių gyvūnų populiaciją. Tai atliekama rajono veterinarijos gydytojo ar vaivados nurodymu ir nėra medžioklė tradicine prasme, todėl gali būti vykdoma ne medžioklės sezono metu. Tačiau tokia medžioklė turi būti vykdoma, laikantis visų griežtų biologinio saugumo taisyklių.

Vienkartinė išmoka

Pagal naujo reglamento projektą, už kiekvieną šerną, nušautą sanitarinės medžioklės metu, bus nustatytos dvi vienodo dydžio išlaidų kompensavimo normos (vadinamoji vienkartinė išmoka).

Už nušautą šernų patelę bus išmokama 650 zlotų (154 eurai) ir 300 zlotų (71 euras) – už kiekvieną patiną.

Vienkartinė išmoka yra skirta išlaidoms, patirtoms vykdant sanitarinę medžioklę, kompensuoti, t. y. už pačią medžioklę, kelionę į šaudymo vietą, skerdenų gabenimą į rajono veterinarijos gydytojo nurodytą vietą, taip pat laukinių gyvūnų skerdenų laikymo ar jų utilizavimo išlaidas.

Vyriausiasis veterinarijos gydytojas pateikė tokį maksimalios 650 zlotų vienkartinės sumos apskaičiavimą:

• vidutinė medžiotojo sanitarinio šaudymo ir biologinio saugumo taisyklių taikymo kaina – 112 zlotų (26,55 euro),
• vidutinė kelionės į šaudymo vietą kaina – 50 zlotų (11,85 euro),
• vidutinė skerdenos transportavimo į rajono veterinarijos gydytojo nurodytą vietą kaina – 78 zlotai (18,5 euro),
• vidutinė skerdenų sandėliavimo kaina – 37 zlotai (beveik 9 eurai),
• vidutinė atliekų šalinimo kaina – 23 zlotai (5,45 eurai),
• vidutinė veiklos, susijusios su poreikiu įvertinti patelės amžių ir kontroliuoti medžiotojų šaudymo dokumentavimo patikimumą, kaina – 70 zlotų (16,6 euro),
• išmokos dydis medžiotojui, atliekančiam selektyvų šernų šaudymą, atsirandantis dėl poreikio ilgiau pasilikti medžioklėje, kad galėtų tai atlikti, – 280 zlotų (66,4 euro).

Išmokos dalybos

Reglamente taip pat nurodomos šių lėšų paskirstymo proceso dalyviams taisyklės:

• 80 proc. vienkartinės išmokos turi būti sumokėta medžiotojui, kuris atlieka sanitarinį šernų šaudymą (520 zlotų už patelę, 240 zlotų už patiną).
• 20 proc. vienkartinės sumos atitenka Lenkijos medžiotojų asociacijai – Gyvūnų sveikatos įstatymo 31 straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais arba medžioklės rajono, kurio teritorijoje buvo atliktas sanitarinis šaudymas, nuomininkui ar valdytojui.

Tačiau pagrindžiant įstatymo projektą buvo nurodytas kiek kitoks lėšų paskirstymas – 70/30. Todėl dabar laukiama Žemės ūkio ministerijos atsakymo, koks išmokų padalijimo modelis iš tikrųjų įsigalios nuo šių metų kovo.

Naujos taisyklės dėl vienkartinės išmokos už sanitarinę šernų medžioklę dydžio ir paskirstymo turi būti taikomos nuo 2026 m. kovo 18 d. Reglamentu siekiama patikslinti sanitarinės medžioklės finansavimo taisykles, nes tai yra viena iš pagrindinių priemonių mažinant šernų populiaciją, kovojant su AKM ir apsaugant kiaulininkystės sektorių.

Sanitarinio šaudymo įkainiai, palyginti su 2018 m., nepasikeitė, nors išlaidos galėjo gerokai padidėti. Todėl lieka neaišku, ar pateikti įkainiai yra priimtini medžiotojams ir PZL.

AKM situacija Lietuvoje

„Lietuvoje AKM situacija taip pat išlieka sudėtinga. Skaičiai auga grėsmingai. Šernų populiacijoje liga 2024 metais patvirtinta daugiau kaip 560 AKM atvejų, o 2025 metais – jau viršijo 791 atvejį. Šernų populiacijos valdymas tebėra viena svarbiausių priemonių, tačiau tai ir iššūkis, bet radus sprendimą sumažėtų viruso plitimo į kiaulių ūkius rizika“, – neseniai akcentavo Lietuvos vyriausiasis veterinaras Vaidotas Kiudula, o Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnybas (VMVT) ketina toliau šiuo klausimu konsultuotis su medžiotojais bei ūkininkais.

„Ūkininko patarėjas“ rašė apie VMVT taikomas kovos su AKM priemones bei buvusias išmokas už sanitarines šernų medžiokles. 2015–2019 metais buvo mokama už sumedžiotas šernų pateles bei AKM užsikrėtusius šernus, išmokos tuomet siekė 50–100 eurų, tačiau, pasak VMVT, šios priemonės atsisakyta, nes ji esą nepasiteisino. Išliko tik 30 eurų išmoka už surastą AKM užsikrėtusio šerno gaišeną.

VMVT duomenimis, 2024 m. iš medžiotojų buvo gauti 243 prašymai skirti priemokas. Iš viso medžiotojai rado 725 nugaišusius šernus, o pagal pateiktus prašymus, 2024 m. medžiotojams išmokėta 21 750 Eur už rastas šernų gaišenas.

Asmenims, radusiems šerno gaišeną, apie ją pranešusiems centrinei ar teritorinei VMVT (nemokamu visą parą veikiančiu telefono numeriu +370 800 40 403, elektroniniu paštu ar atvykus) ir užpildžiusiems prašymus, kaip minėta, mokamos 30 eurų dydžio išmokos.

Pateikę informaciją asmenys turi nurodyti tikslią šerno gaišenos radimo vietą (esant galimybei, pateikti koordinates pagal Globalaus pozicionavimo sistemą – GPS). Radę nugaišusį šerną žmonės negali jo transportuoti, judinti, imti mėginių, užkasti ar savarankiškai pristatyti į VMVT teritorinį padalinį. VMVT rekomenduoja radimo vietą pažymėti aiškiai matomu ženklu (užrišti ant medžio ar krūmo spalvotą medžiagos juostą, įsmeigti į žemę šaką ar pan.). VMVT atstovai gali paprašyti esant galimybei parodyti tikslią gaišenos radimo vietą.
Išmokos už suteiktą informaciją mokamos tik suradus šerno gaišeną nurodytoje vietoje ir atrinkus mėginius AKM tyrimams. Jei apie tą pačią šerno gaišeną praneš keli asmenys, teisę į išmoką turės pirmasis informaciją pateikęs asmuo.

Parengė Ričardas Čekutis