Kaip skelbia portalas „Time Out“, Lenkija ką tik pradėjo steigti pirmąjį iš 11 planuojamų „bendruomeninių miškų“, esančių aplink didžiuosius šalies miestus, suteikdama milijonams miesto gyventojų miško plotą tiesiog netoli jų namų.
Pirmoji šio grandiozinio projekto dalis dabar realizuojama aplink Vroclavą, trečią pagal dydį Lenkijos miestą. Sodinamas miškas apims 13 000 hektarų plotą. Palyginimui, tai maždaug Liverpulio miesto dydžio teritorija.
Nenuostabu, jog Lenkijos klimato ir aplinkos ministrė Paulina Hennig-Kloska projektą pavadino „istorine akimirka ir naujo požiūrio į miškų apsaugą pradžia“.
Oficialiai deklaruojamas šio projekto tikslas – sukurti žaliąsias erdves, kuriose gyventojai galėtų atsipalaiduoti, sportuoti ir tiesiog leisti laiką gamtoje, o taip pat padėti išsaugoti vandenį, švelninti klimato kaitos procesus ir valyti orą.
Miškai netoli Vroclavo yra suskirstyti į tris zonas. Pirmąją sudaro natūralus miškas, kuris bus visiškai paliktas natūraliems procesams. Antrąją zoną sudaro miškas, artimas natūraliai būklei, kuriuose žmogaus įsikišimas bus minimalus. Didžiausią dalį, daugiau nei 8000 hektarų, užims bendruomeniniai miškai, skirti piliečių poilsiui – čia planuojami dviračių takai, pėsčiųjų maršrutai ir edukaciniai takai, o miško kirtimas bus griežtai ribojamas. Tai reiškia, kad medžiai nebebus kertami medienos gamybai.
Kiti miestai, kurie gaus savo miškus, yra Varšuva, Krokuva, Poznanė ir Lodzė, o Kielcė ir Belsko-Biala, kaip pranešama, yra tarp pirmųjų kandidatų. Visa tai yra platesnio masto aplinkosaugos pokyčių, kuriuos vykdo Lenkijos vyriausybė, atėjusi į valdžią 2023 m. gruodį ir nutraukusi miškų kirtimą kai kuriuose vertingiausiuose šalies miškų plotuose, dalis. Ministerija šiuo metu konsultuojasi ir analizuoja bendruomenės miškų steigimą aplink dešimtį kitų nurodytų miestų: Belsko-Bialą, Trimiesčio konglomeraciją (Gdanskas-Gdynė-Sopotas), Katovicus, Kielcę, Krokuvą, Lodzę, Poznanę, Ščeciną, Torunę, Bydgošą ir Varšuvą.
Toks sprendimas buvo priimtas po kritikos ankstesnei vyriausybei dėl miškų kirtimo politikos, ypač senoviniame Belovežo miške, kuris yra vienas iš paskutiniųjų ir geriausiai išsilaikiusių sengirių likučių Europoje.
Dabartinė vyriausybė taip pat pradėjo planus įkurti ir pirmuosius naujus Lenkijos nacionalinius parkus. Tačiau dabartinis šalies prezidentas Karolis Nawrockis praėjusiais metais vetavo šią iniciatyvą, teigdamas, kad tai „silpnintų regiono ekonominę plėtrą“ ir keltų grėsmę Lenkijos saugumui.
Tarp vetuotų atsidūrė ir įstatymo projektas, kuriuo buvo siekiama įkurti Žemutinio Oderio slėnio nacionalinį parką, kuris būtų ėjęs palei Lenkijos pusėje esančią Oderio upės dalį, žyminčią sieną su Vokietija.
Ten jau yra vadinamasis kraštovaizdžio parkas, tačiau vyriausybė norėjo jį pertvarkyti į nacionalinį parką, kuris esą užtikrintų geresnį gamtos apsaugos lygį. Vokietijos pusėje esančioje upės pusėje jau yra nacionalinis parkas.
Pagrįsdamas veto, K. Nawrockis teigė, kad planai trukdys ekonominei veiklai: „Aplinkos apsauga turi būti neatsiejama nuo šalies ekonominio saugumo, kuris negali būti grindžiamas dviprasmiška nuostata, trukdančia jos vystymuisi“. Jis tuomet pridūrė, kad „kaip vyriausiasis Lenkijos ginkluotųjų pajėgų vadas, pabrėžiu, jog sprendimai dėl investicijų, būtinų Lenkijos gynybiniam potencialui užtikrinti ir plėtoti, negali priklausyti nuo klimato ir aplinkos ministro sprendimo, pagrįsto nacionalinio parko direktoriaus nuomone...“.
Beje, portalas iglucruise.com nurodo, jog „Google Trends“ duomenimis, per pastaruosius metus užklausų apie „žaliausią pasaulio miestą“ skaičius išaugo daugiau nei 9 900 proc. – keliautojai akivaizdžiai ieško poilsio miestuose, kuriuose kasdienybė neatsiejama nuo gryno oro, miškų ir parkų. Todėl portalas sukūrė „Žaliojo miesto indeksą“ ir ištyrė tris pagrindinius veiksnius: žalumos procentą kiekviename mieste, prieinamų viešųjų žaliųjų erdvių dalį ir oro kokybę.
Pagal šiuo parametrus Oslas (Norvegija) – užima 1-ąją vietą pasaulyje, nes didelę jo dalį sudaro saugomi miškai, ežerai ir gausūs parkai.
O štai Lietuvos sostinė Vilnius užima 2-ąją vietą pasaulyje pagal šį indeksą (ir 3-ąją vietą pagal „Husqvarna“ HUGSI indeksą), kur net 61–62 proc. miesto teritorijos užima žaliosios erdvės, medžiai bei pievos.
Apie Vilnių rašoma: „Vilnius yra antras žaliausias miestas pasaulyje ir Europos Komisijos oficialiai paskelbtas 2025 m. Europos žaliąja sostine. Tai pabrėžia miesto įsipareigojimą tvarumui ir aukštai oro kokybei. 61 proc. miesto teritorijos užima žaliosios erdvės, o beveik pusę miesto dengia tankus miškas, todėl tai viena iš nedaugelio Europos sostinių, kurioje leidžiama skraidyti oro balionams virš UNESCO saugomo miesto centro, iš kurių atsiveria reta šio „miesto miške“ perspektyva iš oro“.
Pernai pagal tą patį indeksą Vilnius užėmė trečiąją vietą tarp žaliausių Europos sostinių.
Parengė Ričardas Čekutis