Lenkijos pieno pramonei bus suteiktas ypatingas statusas

Lenkijos valdžia netrukus siūlys reglamentų pakeitimus, kurie prisidės prie pieno sektoriaus saugumo didinimo, susitikime su pramonės atstovais paskelbė Žemės ūkio ir kaimo plėtros ministras Stefanas Krajewskis.

„Mes analizuosime galiojančius reglamentus ir, bendradarbiaudami su pieno pramone, siūlysime pakeitimus, kurie užtikrins sektoriaus energetinį saugumą ir aprūpinimą maistu“, – teigė ministras.

Ministerija akcentavo, jog pieno rinka šiuo metu yra vienas dinamiškiausiai besivystančių Lenkijos maisto produktų eksporto sektorių, o šiame procese labai svarbios bendros valstybės administracijos ir pramonės atstovų pastangos.

„Lenkijos pieno sektorius yra veiksmingo vyriausybės ir verslininkų bendradarbiavimo pavyzdys. Reikėtų pabrėžti, kad tolesnis Lenkijos maisto produktų eksporto galimybių plėtimas ir greitas reagavimas į kylančias prekybos kliūtis išlieka prioritetu“, – pažymėjo ir vyriausiasis šalies veterinarijos pareigūnas Pawelas Meyeris.

Prioritetinis statusas

Žemės ūkio ir kaimo plėtros ministerija pranešė, kad ketvirtadienį vykusiame susitikime su pieno pramonės atstovais ministras S. Krajewskis, be kita ko, aptarė galimybę įtraukti pieno pramonę į kritinės infrastruktūros sąrašus ir užtikrinti jos elektros energijos bei dujų tiekimo stabilumą.

Todėl, kaip teigia portalas „Farmer“, ministerija laikosi pozicijos, jog pieno pramonei negali būti taikomi komunalinių paslaugų tiekimo apribojimai dėl būtinybės surinkti pieną iš gamybos ūkių, termiškai apdoroti žaliavą ir laikyti produktus šaldytuvuose.

Ministerija teigė, kad taip pat buvo aptarti klausimai, susiję su eksporto teisėmis, prieigos prie trečiųjų šalių rinkų plėtros ir prekybos taisyklėmis.

Pajamos auga

Žemės ūkio ir kaimo plėtros ministerija pranešė, kad 2025 m. šalies pieno pramonės pajamos iš pieno produktų eksporto buvo didesnės nei prieš metus, daugiausia dėl padidėjusios paklausos ES šalyse. Eksportuotų pieno produktų vertė jau pasiekė rekordinius 16,7 mlrd. zlotų (3,9 mlrd. eurų) ir buvo 10 proc. didesnė nei 2024 m.

Savo ruožtu pieno produktų importo į Lenkiją vertė siekė 8,2 mlrd. zlotų (1,9 mlrd. eurų), tai yra 3 proc. daugiau nei 2024 m. Teigiamas prekybos balansas šioje produktų grupėje siekė 8,5 mlrd. zlotų (2 mlrd. eurų) ir buvo 18 proc. didesnis nei 2024 m.

Žemės ūkio ministerijos duomenimis, šiuo metu Lenkijos pienas ir pieno produktai gali būti eksportuojami į 63 užsienio rinkas.

Lenkija aktyviai vysto ir žemės ūkio produktų diplomatiją. Žemės ūkio ir kaimo plėtros ministerijos atstovai dirba Lenkijos ambasadose Berlyne, Kijeve, Abu Dabyje, Kaire, Pekine ir Naujajame Delyje, kur remia Lenkijos žemės ūkio sektorių. Taip pat planuojama įsteigti žemės ūkio ir maisto pramonės ekspertų pareigybes užsienio prekybos biuruose visame pasaulyje.

Bendri duomenys

Europos Komisija konstatuoja, jog pieno gamyba vyksta visose ES šalyse ir sudaro didelę ES žemės ūkio produkcijos vertės dalį. Apskaičiuota, kad bendra ES pieno gamyba siekia maždaug apie 155-160 mln. tonų per metus.

2024 m. buvo pasiektas ES pieno gamybos rekordas, kai ES ūkiai iš viso pagamino 161,8 mln. tonų žalio pieno, skelbia „Eurostat“.

Pagrindinės gamintojos yra Vokietija, Ispanija, Prancūzija, Lenkija, Nyderlandai, Italija ir Airija. Kartu jos pagamina daugiau nei 70 proc. viso ES pieno.

Didžioji dalis ES pieno sunaudojama sūrio ir sviesto gamybai. Pavyzdžiui, rekordiniais metais 59,9 mln. tonų nenugriebto pieno ir 17,0 mln. tonų nugriebto pieno buvo sunaudota 10,8 mln. tonų sūrio pagaminti. Dar 44,2 mln. tonų nenugriebto pieno buvo sunaudota 2,3 mln. tonų sviesto ir vadinamųjų „geltonųjų produktų“ (pvz., sviesto aliejaus ir lydyto sviesto) gamybai, iš kurių buvo gauta 41,5 mln. tonų nugriebto pieno.

Vokietija šiuo metu yra didžiausia geriamojo pieno gamintoja ES – 2024 m. ji pagamino 18,8 proc. visos produkcijos. Ji taip pat buvo didžiausia raugintų pieno produktų (27,1 proc.), sviesto (20,6 proc.) ir sūrio (22,5 proc.) gamintoja ES.

Ispanija buvo antra pagal dydį geriamojo pieno gamintoja ES – 15,2 proc. viso ES kiekio, po jos sekė Prancūzija (12,7 proc.). Antra pagal dydį raugintų pieno produktų gamintoja buvo Nyderlandai (16,8 proc.), o po jos sekė Lenkija (10,4 proc.).

Prancūzija buvo antra pagal dydį tiek sviesto (17,2 proc. viso ES kiekio), tiek sūrio (17,8 proc.) gamintoja. Airijai teko trečia pagal dydį ES sviesto gamybos dalis (14,8 proc.).

Nors melžiamų karvių skaičius Europoje mažėjo, efektyvumas ženkliai pagerėjo – vidutiniškai viena karvė dabar duoda apie 7 800 kg pieno.

Protekcionistinės strategijos

Kaip skelbia JAV Žemės ūkio departamentas (USDA), Jungtinės Valstijos konkuruoja su kitais dideliais pieno tiekėjais, įskaitant Naująją Zelandiją, Europos Sąjungą (ES), Australiją ir kylančias pieno produktų eksportuotojas, tokias kaip Argentina ir Urugvajus. Pastaraisiais metais tiek ES, tiek Jungtinės Valstijos sumažino pieno produktų vidaus paramą ir eksporto subsidijas, todėl padidėjo konkurencija pasaulio rinkose, tačiau šalys neatsisako ir protekcionistinių priemonių.

Oficialiais duomenimis, Kanada ir ES pirmauja taikant įvairias protekcionistines strategijas. Šios priemonės užtikrina stabilias supirkimo kainas, apsaugo vietos gamintojus nuo užsienio konkurencijos ir palaiko aprūpinimą maistu.

Kanada kontroliuoja gamybos lygius ir taiko didelius tarifus, kartais viršijančius 300 proc. importui, kuris viršija nustatytas kvotas

ES naudoja taip vadinamą „pagalbą privačiam sandėliavimui“, kad pašalintų sviesto ir sūrio perteklių rinkos nuosmukio metu, o Japonija naudoja Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) reikalavimus atitinkančius tarifus ir kvotas.

Indija saugo savo rinką, taikydama dideles pieno produktų importo kliūtis, o Kinija taiko tarifus miltelių ir pieno ingredientų importui kontroliuoti. Tokios šalys kaip Tailandas taikė specialias apsaugos priemones importo lygiui valdyti.

Tokia apsauga dažnai sukelia prekybos įtampą su pagrindiniais eksportuotojais, tokiais kaip JAV ir Naujoji Zelandija

Parengė Ričardas Čekutis