Lietuva, Latvija ir Estija siekia teisingo BŽŪP finansavimo ir vienodų konkurencinių sąlygų

Deklaracijoje pabrėžiama, kad BŽŪP turi išlikti stipri ir savarankiška, užtikrinanti sąžiningas ūkininkų pajamas, padedanti stabilizuoti rinkas ir reaguoti į iššūkius – nuo geopolitinio nestabilumo ir klimato kaitos iki ligų grėsmių, rinkų svyravimų ir augančių gamybos sąnaudų. Akcentuojama ir BŽŪP reikšmė gyvybingoms kaimo vietovėms.

Pagrindinis Baltijos šalių prioritetas – teisingas BŽŪP finansavimo paskirstymas tarp valstybių narių.

Šiuo metu Baltijos šalių ūkininkams numatoma viena mažiausių paramų, tenkanti vienam hektarui. Ministrai akcentuoja, kad numatoma Nacionalinių ir regioninių partnerystės planų finansavimo paskirstymo formulė netinkamai atskleidžia poreikį  tęsti tiesioginių išmokų išorinę konvergenciją ir neužtikrina, kad atotrūkis mažėtų. Todėl prašoma papildomų asignavimų pagal naują daugiametę finansinę perspektyvą, kad Baltijos šalys pasiektų vidutinį ES BŽŪP finansavimo lygį vienam hektarui. Siūloma, kad šis papildomas finansavimas būtų nukreiptas į BŽŪP apsaugotą dalį ir būtų skiriamas kaip priedas virš Nacionalinių ir regioninių partnerystės planų finansavimo.

Deklaracijoje taip pat pabrėžiama, kad valstybės narės turi turėti pakankamai lankstumo pasirinkdamos BŽŪP priemones, kurios geriausiai atitinka nacionalines sąlygas ir specifiką, užuot skaidžiusios turimą BŽŪP finansavimą į privalomų priemonių sąrašą. Atskirai atkreipiamas dėmesys į proporcingai mažinamą su plotu susijusia pajamų paramą (DABIS), kurios privalomos nuostatos dėl paramos dydžio mažinimo ir ribojimo dar labiau apribos valstybių narių galimybes įgyvendinti ir pasiekti tikslus.

Todėl tokios priemonės ir mechanizmai, kaip proporcingas DABIS mažinimas ir ribojimas,  smulkiųjų ūkių schema ir parama nepalankiose ūkininkauti vietovėse neturėtų būti privalomi. Be to, pensinio amžiaus ūkininkų eliminavimas iš DABIS sistemos taip pat neturi būti privalomas, nes tai pakenktų žemės ūkio sektoriaus socialiniam ir ekonominiam tvarumui.

Ministrai akcentuoja ir investicijų kryptį. BŽŪP parama perdirbimui ir pridėtinės vertės kūrimui turi pasiekti tuos, kurie realiai užsiima žemės ūkio produktų gamyba, įskaitant ir maisto produktų perdirbėjus, kurie kuria pridėtinę vertę, prisidėdami prie ekonomikos augimo ir aprūpinimo maistu.  

Pabrėžiama, kad inovacijų, žinių perdavimo, LEADER ir bendradarbiavimo priemonėms reikalingas stabilus finansavimas ir mažesnė administracinė našta, o ES mokyklų programai – užtikrintas ES lygmens finansavimas.

Deklaracijoje taip pat siūloma diskutuoti apie maksimalią bendro finansavimo normą, kad dėl skirtingų valstybių narių fiskalinių galimybių nekiltų iškraipymų bendrojoje rinkoje ir nebūtų kuriamos nevienodos konkurencinės sąlygos.

Baltijos šalys pabrėžia, kad BŽŪP ateities sprendimai turi būti grindžiami teisingumu, atsparumu ir praktiniu įgyvendinamumu. Tai būtina, kad ūkininkai galėtų investuoti, planuoti veiklą ilgesniam laikotarpiui ir užtikrinti stabilų maisto tiekimą.

ŽŪM informacija