Lietuviškų javų augimo ypatumai: prieš vėją nepapūsi...

12 vandens kibirų į 1 kv. m!

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos (LHMT) duomenimis, pirmojo liepos dešimtadienio vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje siekė 78,4 mm (net 270 proc. standartinės klimato normos – SKN). Tai yra beveik 3 kartus daugiau kritulių, nei įprasta liepos pirmam dešimtadieniui. Šiemet jo dienomis iškrito beveik visa liepos mėnesio lietaus norma (93 proc. nuo liepos SKN). Šalyje iškritusio kritulių kiekio kontrastai buvo labai dideli, kadangi Kazlų Rūdoje, kur iškrito daugiausia kritulių (121,1 mm), jų iškrito virš 4 kartų daugiau nei Rokiškyje, kur jų buvo mažiausiai (28,3 mm).

Liepos 1 d. bei 3–10 d. Lietuvoje registruoti pavojingo meteorologinio reiškinio, smarkaus lietaus, atvejai (reiškinys „smarkus lietus“ – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15–49,9 mm kritulių). Gausiausiai palijo liepos 9 d. Kybartuose, kur nakties metu iškrito 43,1 mm/12 val.

Liepos pirmąjį dešimtadienį tęsėsi dar birželio 13 d. prasidėjęs stichinis meteorologinis reiškinys – ilgas lietingas laikotarpis (kai gegužės 1–spalio 31 d. laikotarpiu 60-ies parų kritulių kiekis yra 2,8 karto arba daugiau didesnis už šio laikotarpio kritulių sumos daugiametį vidurkį).

Dešimtadienio pradžioje stichinis meteorologinis reiškinys pasitraukė iš daugelio Anykščių, Rokiškio, Šalčininkų, Varėnos, Zarasų r. sav. seniūnijų, tačiau prasidėjus lietingiems orams jau nuo liepos 4 d. kasdien užsitęsęs lietingas laikotarpis apėmė vis daugiau rajonų: Anykščių, Alytaus, Kauno, Kretingos, Pagėgių, Plungės, Rokiškio, Skuodo, Šilalės, Šilutės, Tauragės, Utenos, Varėnos.

„Ūkininko patarėjo“ skaitytojams primename, kad 10 mm kritulių liaudiškai reiškia vieną kibirą vandens (10 l) į kvadratinį metrą. Tad jeigu Šakių r. ir Kazlų Rūdos savivaldybių kai kuriose seniūnijose iškrito daugiau nei po 120 mm kritulių, tai yra nei daug, nei mažai – po 12 vandens kibirų į kiekvieną kv. m.

Aišku, kad niekas neaišku...

LHMT Klimato ir tyrimų skyriaus vedėjas dr. Donatas Valiukas ŪP teigė: „Klimato kaita, klimato kaita – apie ją dabar kalbama visur ir įvairiais aspektais. Bet kas iš tiesų yra klimato kaita ir iš kur visa tai atsiranda? Galiu paaiškinti: kai kyla bendra pasaulinė temperatūra, šiltesnė atmosfera gali išlaikyti daugiau vandens garų. O kuo daugiau vandens garų atmosferoje, tuo daugiau joje sukaupta energijos. Dėl to atmosfera tampa energingesnė, vyksta intensyvesni procesai, dažnėja įvairūs ekstremalūs reiškiniai. Iš esmės toks ir yra klimato kaitos mechanizmas – kylant temperatūrai atmosfera tampa aktyvesnė, joje vyksta daugiau intensyvių procesų. Tai nėra mano nuomonė – tai mokslu pagrįsti faktai. Dėl to iš esmės sutaria visa mokslo bendruomenė.“ Kalbėdamas apie konkrečias prognozes, pavyzdžiui, ar likęs liepos mėnuo bus sausesnis, ar atsiras kitokios oro sąlygos, D. Valiukas tiksliai atsakyti negalėjo. Pasak jo, prognozės yra sudaromos remiantis modeliais, tačiau jie nuolat atnaujinami ir keičiasi. „Svarbu suprasti, kad ilgalaikės prognozės labai priklauso nuo daugybės veiksnių, – aiškino D. Valiukas. – Pasikeitus vienai sąlygai, gali keistis ir visa prognozė. Todėl jų patikimumas nėra labai didelis – atmosferą veikia daug tarpusavyje susijusių procesų: oro masės, jų judėjimas, kiti meteorologiniai veiksniai. Taip, šiuo metu modeliai rodo didžiausią tikimybę vienam ar kitam scenarijui. Bet reikia pabrėžti – tai yra didžiausia tikimybė, o ne garantija. Tiksliai pasakyti, kas bus po ilgesnio laiko, šiandien dar nėra galimybių.“

Pašnekovas taip pat akcentavo, kad kartais žmonėms atrodo, kad prognozės turėtų būti visiškai tikslios, tačiau taip nėra. Ilgesniam laikotarpiui jos labiau parodo bendrąsias tendencijas. Jei kalbame apie savaitę, dešimt dienų ar dar ilgesnį laiką, tuomet jau kalbame ne apie tikslią prognozę, o apie labiausiai tikėtiną scenarijų. „Todėl visada išlieka neapibrėžtumas. Mokslininkai nuolat dirba, modeliai tobulinami, tačiau kol kas nėra galimybės pateikti visiškai tikslias ilgalaikes orų prognozes. Dėl to į jas visada reikėtų žiūrėti kaip į tikėtiniausių tendencijų įvertinimą, o ne kaip į absoliučiai tikslią ateities prognozę“, – savo ir mokslininkų vardu tarsi atsiprašinėjo D. Valiukas.

Kokia žala padaryta?

Žemdirbių teigimu, žalos nuostolių išvengti nebepavyks. Stiprus vėjas kartu su lietumi išguldė kviečius, miežius ir rapsus. Išgulusius pasėlius sunkiau nukulti, didėja grūdų nuostoliai. Užmirkus dirvai, deguonies trūkumas šaknims silpnina augalus, o ilgiau stovintis vanduo gali mažinti derlių. Drėgni orai sudaro palankias sąlygas varpų fuzariozei, septoriozei ir kitoms grybinėms ligoms. Kai dirvos per šlapios, negalima atlikti purškimų ar kitų technologinių darbų, o artėjant javapjūtei kyla rizika, kad ir kombainai negalės įvažiuoti į laukus.

Griškabūdžio žemės ūkio bendrovės (ŽŪB) laukai, esantys į pietryčius nuo Šakių, – vieni iš tų, kur per pirmąjį liepos dešimtadienį iškrito daugiausia lietaus – maždaug po 12 kibirų vandens į kiekvieną kvadratinį metrą. Šios bendrovės pirmininkas Petras Puskunigis ŪP teigė, kad smarkus lietus ten „parklupdė“ vasarinius miežius ir šiek tiek pupų. Išguldyta apie 80 proc. miežių pasėlių ploto, o iš viso pavasarį jų buvo pasėta 120 ha. Pasak P. Puskunigio, pupos nukentėjo tik tam tikrais ruožais.

„Pupų atsparumas priklauso nuo jų veislės, jos neturėtų virsti dėl stipresnio vėjo ar lietaus. Bet ta mūsų pupų veislė nelabai atspari, todėl taip ir atsitiko. Nuostolių, ypač dėl miežių, dar neskaičiuojame, nes ir pernai jie gulėjo, bet gavome rekordinį derlių. Gal per anksti šiemet jie išgulė, bet lietaus tai jau tikrai reikėjo. Jeigu lietus laiku sustos, dar galime tikėtis ir visai neblogų derlių“, – neslėpė optimizmo Griškabūdžio ŽŪB pirmininkas.

Gal blogiau jau nebebus

VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2026 m. liepos 17 d. numeryje!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,

arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.

Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.