Lietuviškų pluoštinių kanapių produkcijai atvertos užsienio rinkos

Už visas įstatymo pataisas balsavo 87 Seimo nariai, prieš – 1, susilaikė – 10.

Pakeitimais siūloma leisti Lietuvoje gaminti eksportui skirtą produkciją iš kanapių su tokiu psichiką veikiančio tetrahidrokanabinolio (THC) kiekiu, koks būtų leidžiamas eksportui skirtoje rinkoje, jis nebūtų skirtas naudoti Lietuvoje.

Kaip neseniai rašėme, pataisas buvo siūloma priimti skubiai, nes verslas jau turi sutartis su užsienio šalimis, tačiau negali jų vykdyti, kadangi Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas laikėsi pozicijos, jog Lietuvoje negalima gaminti eksportui, jei THC koncentracija yra didesnė, nei leistina pardavinėti šalyje.

Lietuvoje leidžiama gaminti produktus iš kanapių, kuriuose THC koncentracija neviršija 0,2 proc., o tarpiniuose produktuose (kai gamybos metu susidarančios medžiagos naudojamos tolesniam perdirbimui) – 0,3 proc.

Praėjusį lapkritį įsigaliojusios Pluoštinių kanapių įstatymo pataisos kanapių produkcijos gamintojams turėjo atverti duris eksportui, ypač tų gaminių, kurių THC koncentracija yra didesnė nei leidžiama ES – ši produkcija būtų tiekiama į trečiąsias šalis.

Tačiau tarp Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento bei kitų valstybinių institucijų ir verslo kilo ginčas: ar maksimalaus THC koncentracijos riba (0,2–0,3 proc.) taikoma tik Lietuvoje parduodamiems produktams, o eksportui būtų leidžiami gaminti ir didesnės koncentracijos produktai.

Komentaras

Pataisas teikęs Seimo narys Matas Skamarakas „Ūkininko patarėjui“  teigė, jog šių pataisų esmė – ištaisyti esamas įstatymų spragas, kad mūsų veikiančios bioekonomikos įmonės galėtų eksportuoti savo produkciją į užsienio valstybes: „Atsiveria galimybės verslui veikti teisėtai, nes tas įstatymas, kuris buvo priimtas, buvo įvairiai interpretuojamas tam tikrų institucijų ir nebuvo to teisinio aiškumo iki galo, o šiuo atveju jis atsiranda... Šiuo klausimu buvo ilgą laiką diskutuojama, įsijungė ir parlamentinė kontrolė Kaimo reikalų komitete, pasisakė visos suinteresuotos institucijos – tiek Ekonomikos ir inovacijų ministerija, tiek Žemės ūkio ministerija, taip pat prieštaravimų nebuvo ir iš Sveikatos apsaugos ministerijos, o tas pats Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas įvardino jiems kylančius neaiškumus ir ką reikėtų pataisyti... Taigi, manau, jog yra su visais suderinta, apkalbėta ir visi sutinka, jog tą bendrą tikslą reikia pasiekti, kad mūsų verslai būtų konkurencingi ES ir trečiųjų šalių rinkose... Kadangi klausimas išsamiai ir visapusiškai išdiskutuotas, tai nematau priežasčių, kodėl Seimo nariai turėtų savo poziciją, anksčiau išreikštą ir svarstymo stadijoje, keisti.“

Šioms Pataisoms nuolat prieštarauja socialdemokratas Algirdas Sysas, tačiau M. Skamarakas atmeta jo motyvus: „Jis viską orientuoja į psichotropines medžiagas, narkotikus, o mes šiandien kalbame apie aukštą pridėtinę vertę turinčius produktus – kosmetiką, įvairius papildus ir pan. Ši produkcija yra įvairi, o jam, matyt, atrodo, jog iš pluoštinių kanapių galima tik virves ir šniūrus gaminti... Vis dėlto reikia žiūrėti pragmatiškai – jeigu bus paklausa, tuomet ir darbo vietos atsiras, ir gamyba padidės, ir pinigai į biudžetą įplauks. O apie kontrolės mechanizmus visą laiką galima kalbėti, tačiau įmonės, kurios veikia, turėdamos visus reikalingus leidimus bei nepriekaištingą reputaciją, tikrai nerizikuos ir veiks teisiškai, kaip ir priklauso...“

Parengė Ričardas Čekutis