Lietuvoje gamintojų kainos per metus kilo 13,6 proc., infliacija siekė 5,6 proc., eksportas – 13,6 proc.

Gamintojų parduotos pramonės produkcijos kainų pokyčiai

• Gamintojų parduotos pramonės produkcijos kainos 2026 m. rugpjūtį, palyginti su 2026 m. liepa, padidėjo 1,2 proc., neįskaitant rafinuotų naftos produktų sumažėjo 0,4 proc. Bendram kainų pokyčiui didžiausios įtakos turėjo rafinuotų naftos produktų kainų padidėjimas (7 proc.) bei guminių ir plastikinių gaminių kainų sumažėjimas (0,7 proc.).

• Lietuvos rinkoje parduotos pramonės produkcijos kainos per mėnesį padidėjo 1,1 proc., neįskaitant rafinuotų naftos produktų sumažėjo 1 proc. Daugiausia – 11,1 proc. – brango rafinuoti naftos produktai. Labiausiai – 5,4 proc. – pigo elektros, dujų, garo tiekimas ir oro kondicionavimas. Maisto produktai pigo 0,4 proc., iš jų apdorota kava ir arbata – 5,5 proc., mėsos ir paukštienos produktai – 4,4 proc., paruošti pašarai ūkio gyvuliams – 2,5 proc., tačiau brango ledai – 4,7 proc., perdirbta ir konservuota mėsa – 4,3 proc., cukrus  – 4,2 proc.

• Ne Lietuvos rinkoje parduotos pramonės produkcijos kainos per mėnesį padidėjo 1,2 proc., neįskaitant rafinuotų naftos produktų padidėjo 0,1 proc.

• Euro zonos rinkoje parduotos pramonės produkcijos kainos per mėnesį padidėjo 1,9 proc., ne euro zonos rinkoje – 0,7 proc.

• Per metus (2026 m. rugpjūtį, palyginti su 2025 m. rugpjūčiu) visos gamintojų parduotos pramonės produkcijos kainos padidėjo 13,6 proc., neįskaitant rafinuotų naftos produktų – 3,9 proc.

• Lietuvos rinkoje parduotos pramonės produkcijos kainos per metus padidėjo 14,5 proc., neįskaitant rafinuotų naftos produktų – 6,5 proc. 

• Ne Lietuvos rinkoje parduotos pramonės produkcijos kainos per metus padidėjo 12,8 proc., neįskaitant rafinuotų naftos produktų – 1,8 proc.

• Euro zonos rinkoje parduotos pramonės produkcijos kainos per metus padidėjo 14,3 proc., ne euro zonos rinkoje – 11,5 proc.

Kainų pokyčiai, apskaičiuoti pagal suderintą vartotojų kainų indeksą

Pagal su kitomis Europos Sąjungos (ES) valstybėmis narėmis metodologiškai suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI) 2026 m. rugpjūtį apskaičiuota:

• vidutinė metinė infliacija sudarė 4,3 proc.; pagal vartotojų kainų indeksą (VKI) apskaičiuota vidutinė metinė infliacija – 4,6 proc.;

• metinė (2026 m. rugpjūtį, palyginti su 2025 m. rugpjūčiu) infliacija sudarė 5,6 proc.; apskaičiuota pagal VKI – 6,1 proc. Metinei infliacijai, apskaičiuotai pagal SVKI, daugiausia įtakos turėjo šilumos energijos, benzino, dyzelino, asmeninių transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto, restoranų, kavinių ir panašių įstaigų viešojo maitinimo paslaugų, medienos, įskaitant granules ir briketus, elektros energijos, cigarečių, atostogų išvykų, spiritinių gėrimų ir likerių, kitų asmeninių transporto priemonių degalų, vaistų, vakcinų ir kitų vaistinių preparatų, kitų asmens priežiūros prietaisų, reikmenų ir priemonių kainų padidėjimas bei mėsos, gaminių iš mėsos, subproduktų, duonos ir pyrago kepinių, garso ir vaizdo priėmimo, įrašymo ir atkūrimo įrenginių, naudotų automobilių, šviežių ar atšaldytų vaisinių daržovių, šviežių kaulavaisių ir sėklavaisių, sviesto ir kitų pieno riebalų ir aliejų kainų sumažėjimas.

• vartojimo prekių ir paslaugų kainų pokytis 2026 m. rugpjūtį, palyginti su liepa, kaip ir apskaičiuotas pagal VKI, sudarė –0,1 proc.

Tarptautinė prekyba prekėmis 2026 m. liepos mėn.

• 2026 m. liepą prekių eksportuota už 3,35 mlrd. EUR, importuota už 4 mlrd. EUR. Lietuviškos kilmės prekių eksportuota už 2,23 mlrd. EUR. Tarptautinės prekybos prekėmis deficitas sudarė 643,8 mln. EUR.

• Per mėnesį (2026 m. liepą, palyginti su 2026 m. birželiu) eksportas sumažėjo 5,5 proc., importas – 6,4 proc. Eksporto sumažėjimą lėmė sumažėjęs mineralinio kuro, mineralinių alyvų ir jų distiliavimo produktų (10,7 proc.), elektros mašinų ir įrenginių bei jų dalių (12,2 proc.), farmacijos produktų (12,9 proc.) eksportas. Importo sumažėjimą lėmė sumažėjęs mineralinio kuro, mineralinių alyvų ir jų distiliavimo produktų (17 proc.), antžeminio transporto priemonių, jų dalių (12,7 proc.),elektros mašinų ir įrenginių bei jų dalių (10,6 proc.) importas. Prekių, išskyrus mineralinius produktus, eksportas sumažėjo 4,2 proc., importas – 3,5 proc. Lietuviškos kilmės prekių eksportas sumažėjo 8 proc., be mineralinių produktų – 7,9 proc.

• Per metus (2026 m. liepą, palyginti su 2025 m. liepa) eksportas padidėjo 13,6 proc., importas – 3,5 proc. Eksporto padidėjimą lėmė išaugęs mineralinio kuro, mineralinių alyvų ir jų distiliavimo produktų (62,2 proc.), javų (3 k.), mašinų ir mechaninių įrenginių; jų dalių (18,3 proc.) eksportas. Importo padidėjimą lėmė išaugęs mineralinio kuro, mineralinių alyvų ir jų distiliavimo produktų (17,1 proc.), elektros mašinų ir įrenginių bei jų dalių (8,8 proc.), organinių chemijos produktų (53,1 proc.) importas. Prekių, išskyrus mineralinius produktus, eksportas padidėjo 5,8 proc., importas – 0,6 proc. Lietuviškos kilmės prekių eksportas padidėjo 11,1 proc., be mineralinių produktų – 4,2 proc.

• Per metus (2026 m. sausio–liepos mėn., palyginti su 2025 m. tuo pačiu laikotarpiu) eksportas padidėjo 6,7 proc., importas – 5,8 proc. Eksporto padidėjimui įtakos turėjo išaugęs mineralinio kuro, mineralinių alyvų ir jų distiliavimo produktų (31,8 proc.), mašinų ir mechaninių įrenginių; jų dalių (11 proc.) eksportas. Importo padidėjimą lėmė išaugęs mineralinio kuro, mineralinių alyvų ir jų distiliavimo produktų (22,9 proc.), elektros mašinų ir įrenginių bei jų dalių (8,4 proc.) importas. Prekių, išskyrus mineralinius produktus, eksportas padidėjo 2,4 proc., importas padidėjo 2,3 proc. Lietuviškos kilmės prekių eksportas padidėjo 5,8 proc., be mineralinių produktų – 0,3 proc.

• 2026 m. sausio–liepos mėn. daugiausia eksportuota į Latviją (13,4 proc.), Lenkiją (12,2 proc.), Vokietiją (9,1 proc.), o importuota iš Lenkijos (13,8 proc.), Vokietijos (12,7 proc.), Latvijos (8,4 proc.). Lietuviškos kilmės prekių daugiausia eksportuota į Lenkiją (12,6 proc.), Vokietiją (9,5 proc.), Latviją (8,3 proc.), Nyderlandus (7,9 proc.).

• 2026 m. sausio–liepos mėn. daugiausia eksportuota mineralinių produktų (18,1 proc.), mašinų ir mechaninių įrenginių, elektros įrangos (13,4 proc.), chemijos pramonės ir jai giminingų pramonės šakų produkcijos (10,9 proc.); daugiausia importuota mineralinių produktų (20,4 proc.), mašinų ir mechaninių įrenginių, elektros įrangos (17,7 proc.), chemijos pramonės ir jai giminingų pramonės šakų produkcijos (11,9 proc.). Iš lietuviškos kilmės prekių daugiausia eksportuota mineralinių produktų (22 proc.), paruoštų maisto produktų, nealkoholinių ir alkoholinių gėrimų, tabako ir perdirbtų tabako pakaitalų (10,3 proc.), baldų, apšvietimo įrangos, surenkamųjų statinių (9,9 proc.), mašinų ir mechaninių įrenginių, elektros įrangos (9,5 proc.).

Daugiau informacijos rasite Lietuvos duomenų portale. 

Valstybės duomenų agentūros informacija