Lietuvos balsas Liuksemburge: raginimas ieškoti pusiausvyros

Žvejybos sektoriui – geros žinios

Po ilgų diskusijų pasiektas politinis susitarimas dėl Tarybos reglamento, kuriuo nustatomos žvejybos galimybės Baltijos jūroje 2026 metams.

Pristatydamas Lietuvos prioritetus, žemės ūkio ministras Andrius Palionis akcentavo, kad pernai šaliai buvo nustatytos istoriškai mažiausios žvejybos galimybės, kurios nepakankamos mūsų laivyno gyvybingumui palaikyti. „Mūsų svarbiausias tikslas – Baltijos jūros žvejybos laivyno išlikimas, ekonominio gyvybingumo išlaikymas, o tam reikalingos ženkliai didesnės pelaginių rūšių strimelių ir šprotų žvejybos galimybės. Perdėtai atsargus Europos Komisijos pasiūlymas mums yra nepriimtinas“, – sakė ministras.

A. Palionis pabrėžė ir būtinybę skirti deramą dėmesį destruktyviai Rusijos žvejybai Baltijos jūroje. „Taip pat raginame imtis priemonių ir užkirsti kelią netvarių žuvininkystės produktų importui iš agresorės šalies į ES rinką“, – kalbėjo ministras.

Palyginti su 2025 metais, Lietuvos žvejybos sektoriui situacija reikšmingai pagerės  – pirmiausia  45 proc. didinama šprotų kvota (nuo 6 981 t iki 10 108 t), atitinkamai 15 proc. didinama centrinės Baltijos jūros dalies strimelių kvota (nuo 2 449 t iki 2 816 t). Žvejams mėgėjams išlaikyta galimybė žvejoti lašišas Baltijos jūroje iki šiol galiojančiomis sąlygomis.

„Pasiekti žvejybos kvotų rezultatai yra teisingi ir teisėti, atitinka tiek geriausias mokslines rekomendacijas, tiek sektoriaus interesus, įdėjome nemažai pastangų šiam balansui pasiekti“, – po posėdžio sakė A. Palionis.

Finansavimas negali būti mažinamas

Vienas iš svarbiausių posėdžio klausimų – ES bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) ateitis po 2027 metų. Pasak ministro A. Palionio, BŽŪP turi išlikti savarankiška ES politika, kurios finansavimas negali būti mažinamas. „Manau, kad tai esminės sąlygos siekiant konkurencingo ir atsparaus ES žemės ūkio sektoriaus“, – kalbėjo Žemės ūkio ministerijos vadovas.

Lietuva vertina EK pastangas mažinti biurokratiją ir siekį iš esmės pertvarkyti paramos sąlygų sistemą, kartu siūlo visiškai atsisakyti socialinių paramos sąlygų ūkininkams darbdaviams, norintiems gauti tiesiogines išmokas.

Pasak ministro, sunku kalbėti apie lygias sąlygas, kai Lietuvos žemės ūkiui numatomas finansavimas išlieka vienas mažiausių visoje ES. Be to, valstybių narių galimybės prisidėti iš nacionalinio biudžeto smarkai skiriasi. Jis akcentavo Lietuvos geopolitinę situaciją, kai visų pirma tenka rūpintis gynybos poreikiais.

Lietuva nuosekliai remia Ukrainą

Valstybės narės apsikeitė informacija ir apie padėtį rinkoje. Lietuvai susirūpinimą kelia blogėjanti situacija tarptautinėse pieno rinkose, taip pat padidėjęs ūkinių gyvūnų ligų protrūkių aktyvumas.

Taryboje daug dėmesio skirta ir Ukrainos reikalams. Ją remianti Lietuva pasisako už prekybos žemės ūkio produktais su Ukraina liberalizavimą, nes ši šalis gali tapti reikšmingu partneriu užtikrinant tiekimo grandinių patikimumą ES ir pasauliniu mastu. „Turime išnaudoti Ukrainos gamybos potencialą. Glaudesnis bendradarbiavimas padėtų Ukrainai greičiau priartėti prie ES standartų įvairiose srityse. Tai naudinga abiem pusėms – tiek konkurencingumo, tiek vartotojų pasitikėjimo požiūriu“, – sakė ministras A. Palionis.

Kartų kaitos žemės ūkyje strategija

Europos Komisijai pristačius naująją Kartų kaitos žemės ūkyje strategiją, numatančią iki 2040 m. padvigubinti jaunųjų ūkininkų dalį ES ir rekomenduojančią šalims tam skirti iki 6 proc. BŽŪP biudžeto, žemės ūkio ministrai kalbėjo apie nepagrąžintą realybę.

„Visi BŽŪP tikslai svarbūs, tačiau bendras biudžetas mažas. Jei vieną tikslą iškelsime virš kitų, prarasime pusiausvyrą. Kartų kaita – tarpsektorinis iššūkis. Jei norime, kad jaunas žmogus liktų kaime, turime sukurti patrauklią aplinką, o ne vien padovanoti jam traktorių. Linkiu, kad ši kartų kaitos strategija taptų realių galimybių planu visiems Europos ūkininkams – ir pradedantiems, ir perduodantiems ūkį“, – sakė ministras A. Palionis.

ŽŪM informacija