Lietuvos bankas: auganti valdžios sektoriaus skola ribos valstybės galimybes

Lietuvos bankas pabrėžia, kad biudžeto projekte siūlomi sprendimai didins infliaciją, 2026 m. fiskalinė politika skatins Lietuvos ekonomikos aktyvumą ir turės procikliškumo bruožų, o dėl naujų sprendimų, kurie dabartinėmis geopolitinėmis aplinkybėmis yra neišvengiami, viešojo sektoriaus deficitas planuojamas didesnis.

„Finansiniam stabilumui šiuo metu rizikų nekyla, tačiau vidutiniu laikotarpiu stebėsime didėjantį valstybės įsiskolinimą. Prognozuojama, kad valdžios sektoriaus skola 2027 m. pasieks beveik 49 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) – apie 9 proc. punktais daugiau nei 2025 m. viduryje. Šį kilimą lemia sudėtingos geopolitinės aplinkybės ir būtinybė didinti gynybos finansavimą. Tai reiškia, kad fiskalinės drausmės svarba toliau didėja, nes išaugusi skola ribos šalies galimybes amortizuoti netikėtus ekonominius sukrėtimus ateityje“, – sako Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.

Nepaisant numatomo skolos ir jos tvarkymo sąnaudų padidėjimo, valdžios skolos netvarumo riziką mažina žemas įsiskolinimo lygis – jis tebėra vienas mažiausių euro zonoje (euro zonos vidurkis sudaro apie 88 % BVP). Be to, sumažėjus pagrindinėms palūkanų normoms, naujo skolinimosi kaina stabilizavosi, o Lietuvos kredito rizika yra sumažėjusi ir vertinama kaip stabili.

Gyventojų pajamas didinantys sprendimai – viešojo sektoriaus darbuotojų atlygio augimas, socialinių draudimo išmokų indeksavimas ir socialinės paramos išmokų didinimas – vidutinės metinės infliacijos Lietuvoje 2026 m. iš esmės nepaveiks, 2027 m. ją padidins apie 0,1, 2028 m. – apie 0,2 proc. punkto. Bendrai dėl šių priemonių kainų lygis Lietuvoje per ateinančius penkerius metus gali būti apie 0,6 proc. didesnis.

Sparčiau infliaciją didins suplanuotas įvairių akcizo tarifų didinimas, Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pakeitimai, draudimo įmokų apmokestinimas saugumo įnašu. Šie sprendimai vidutinę metinę infliaciją kitąmet padidins apie 1,1, o per ateinančius penkerius metus – apie 2,7 proc. punkto.

Šių sprendimų kartu su pajamų ir turto apmokestinimo pakeitimais bei didesnėmis išlaidomis investicijoms poveikio didžioji dalis jau yra įtraukta į Lietuvos banko 2025 m. rugsėjo mėn. makroekonomines prognozes, kuriomis remiantis vertinamas 2026 m. biudžeto projekto poveikis kainų stabilumui Lietuvoje. Projektuose numatomi nauji, į prognozes dar neįtraukti sprendimai iš esmės neturės poveikio infliacijai artimiausiais metais.

Vertindamas planuojamas biudžetų pajamas, Lietuvos bankas įžvelgia riziką, kad 2026 m. pajamų iš pelno mokesčio gali būti surinkta maždaug 140 mln. Eur (0,2 % BVP) mažiau, nei planuojama, tačiau negautos pajamos gali būti padengtos gausesnėmis pajamomis iš kitų mokesčių.

Lietuvos bankas biudžetų projektus vertina remdamasis Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo 20 straipsnio 2 dalimi, pagal kurią jis turi pateikti Seimui išvadą dėl valdžios sektoriaus balanso rodiklio galimo poveikio pasitikėjimui finansų sistemos stabilumu ir kainų stabilumui.

LB informacija