Lietuvos bankas: energetikos sukrėtimas didins infliaciją, tačiau ekonomika tebėra atspari

„Konfliktas Artimuosiuose Rytuose jau daro poveikį energijos ir kitų žaliavų kainoms, tačiau Lietuvos ekonomika šiam sukrėtimui yra pasirengusi. Mažesnė priklausomybė nuo importuojamos energijos, didėjantis darbo našumas ir gera namų ūkių finansinė padėtis leidžia tikėtis, kad dabartinio energetikos sukrėtimo poveikis ekonomikai bus mažesnis nei 2022 m. Artimiausiais metais ūkio plėtrą skatins augančios investicijos, didesnės gyventojų pajamos ir vidaus vartojimas“, – sako Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.

Lietuvos bankas prognozuoja, kad ekonomika šiemet augs 2,7, 2027 m. augimas turėtų sulėtėti iki 2, o 2028 m. vėl paspartėti iki 3,3 proc. Palyginti su balandžio mėn., šių metų augimo prognozė sumažinta 0,4 proc. punkto. Tai lėmė ne pablogėjusios fundamentalios tendencijos, o kuklesni, nei tikėtasi, pirmojo ketvirčio rezultatai.

Šiuos ekonominio aktyvumo svyravimus labiausiai veiks atsiradusi galimybė atsiimti lėšas iš antrosios pensijų kaupimo pakopos fondų ir dėl to padidėsiančios gyventojų disponuojamosios lėšos. Numatoma, kad šiais metais nemenką atsiimtų lėšų dalį namų ūkiai išleis prekėms ir paslaugoms įsigyti, taip spartindami ekonomikos augimą. 2027 m. teigiamas anksčiau atsiimtų lėšų iš antrosios pensijų kaupimo pakopos fondų poveikis turėtų išnykti, todėl prognozuojama, kad ir ekonomika augs lėčiau. Vėlesniais metais ekonomikos augimas grįš į labiau įprastą raidos kelią, o galimas tolesnis lėšų iš antrosios pensijų kaupimo pakopos fondų atsiėmimas turės tik ribotą poveikį.

Prie ekonomikos augimo šiemet prisidės ir reikšmingai didėsiančios valdžios sektoriaus investicijos, tiek susijusios su gynybos poreikiais, tiek su kitomis reikmėmis. Lietuvos bankas prognozuoja, kad 2026 m. investicijos augs 10,1, 2027 m. augimas sulėtės iki 3,7, o 2028 m. jos turėtų augti 4,6 proc.

Užsienio paklausa, praėjusiais metais nemenkai didėjusi iš dalies dėl suintensyvėjusio atsargų kaupimo prieš įsigaliojant didesniems muitų tarifams, šiemet augs mažiau, taip ribodama eksporto plėtrą. Prie to reikšmingai prisidės ir konfliktas Artimuosiuose Rytuose. Pagrindinių Lietuvos prekybos partnerių ekonomikų augimą slopins didesnės energijos kainos, potencialūs tiekimo grandinių sutrikimai, griežtesnės finansinės sąlygos pasaulio rinkose.

Prognozuojama, kad Lietuvos eksportas šiemet ūgtelės tik 0,4, tačiau 2027 ir 2028 m. jo augimas turėtų paspartėti iki atitinkamai 3,6 ir 3,7 proc.

Tebetvyrant įtampai ir neapibrėžtumui Artimuosiuose Rytuose, o energijos išteklių kainoms vis dar esant padidėjusioms, vidutinė metinė infliacija šiemet turėtų sudaryti 5,1 proc., o kai kuriais šių metų mėnesiais metinė infliacija gali būti ir didesnė.

Vėlesniais metais infliacija turėtų nuosekliai mažėti ir prognozuojamo laikotarpio pabaigoje grįžti į lygį, būdingą Vakarų valstybių pragyvenimo link artėjančiai ekonomikai. Tam didžiausią įtaką darys mažėjančios energijos išteklių kainos, lėtesnis darbo užmokesčio augimas ir mažesnis mokesčių poveikis. 2027 m. vidutinė metinė infliacija turėtų sudaryti 3,0, o 2028 m. – 2,6 proc.

Darbo rinkos padėtis tebėra palanki darbuotojams, darbo užmokesčio kilimą ir toliau palaiko nemenka darbo jėgos paklausa. Nedarbas, kuris šiemet turėtų sudaryti 6,8, 2027 m. turėtų sumažėti iki 6,7, o 2028 m. – iki 6,6 proc.

Numatoma, kad vidutinis darbo užmokestis šiemet pakils 8,7., tačiau, 2027 m. vangiau augant ekonomikai, augimas sulėtės iki 6,9, o 2028 m. – turėtų paspartėti iki 7,2 proc.

Darbo užmokestis visu prognozuojamu laikotarpiu didės sparčiau nei kainos, todėl realioji gyventojų perkamoji galia augs.

Vis dėlto konflikto Artimuosiuose Rytuose ateitį ir toliau gaubia didelis neapibrėžtumas. Konflikto trukmė ir intensyvumas gali reikšmingai paveikti energijos bei kitų žaliavų kainas, o kartu ir Lietuvos ekonomikos raidą. Todėl Eurosistemoje, be pagrindinio scenarijaus, įvertintos trys alternatyvios ekonomikos raidos galimybės.

Visais nagrinėtais atvejais Lietuvos ekonomika ir toliau augtų, tačiau pagal nepalankesnius scenarijus numatoma didesnė infliacija ir lėtesnis ekonomikos augimas. Didžiausias poveikis pasireikštų 2027 m., o vėliau pamažu silpnėtų, tačiau visiškai neišnyktų.

LB informacija