Lietuvos centre – 1 000 magnolijų

Parko istorija

Didesniame nei 120 hektarų plote auga per 1 200 augalų rūšių, atmainų, varietetų. „Kasmet pasodina­me naujų augalų ir atsodiname žuvusius“, – pasakoja buvusio Skinderiškio dvaro vietoje, Kė­dainių r., prie Šušvės upės įkur­tame parke penkiolika metų dirbantis urėdijos darbuotojas Juozas Masionis.

Parko idėja kilo tuomet eiguliu dirbusiam Kęstučiui Kalteniui, susidomėjusiam egzoti­niais augalais. Jis buvo didelis šalies patrio­tas ir, norėdamas jai pasitarnauti, pradėjo rinkti augalų sėklas Lietuvos senoviniuose parkuose, dvaruose, įveisė daigynėlį, kuris pamažu plėtėsi, reikėjo vis daugiau erdvės.

„Tada pradėjo ieškoti vietos, kurios relje­fas tiktų parkui veisti. Paieškojęs skirtingose vietose, dviračiu apvažinėjęs Dubysos krantus, atvyko pas tuometinį Pajiesio Pirmininkas Vaclovas Vitas buvo šviesus žmogus, suprato tokio parko poreikį ir skyrė nemažą plotą, užuot jį pavertęs dirbama žeme“, – prisimena J. Masionis.

Prasidėjus darbams buvo praplatinta Šušvė, supiltos dirbtinės salelės paukščiams perėti. Parkas kurtas nesipykstant su miško gyventojais. K. Kaltenis susirašinėjo su kitų šalių botanikos sodų darbuotojais, iš Tbilisio ir Sočio parsivežė sėklų.

Artėjant Lietuvos 1 000-mečio šventei, Kęstutis sumanė pasodinti 1 000 magno­lijų – žvaigždinių ir japoninių, mažiau­siai lepių ir lengviau pritampančių prie mūsų klimato. Pasaulyje skaičiuojama apie 120 magnolijų rūšių, bet dauguma – šil­tesnių kraštų gyventojos. Skinderiškio magnolijų sėklos daugiausia surinktos Šilutėje, kur nuo vokiečių laikų buvo likę trys magnolijų medžiai. „Jas susodino grupėmis po 5, po 10 visame parke. Šį pavasarį laukiame gausaus žydėjimo. Būna, kad kartais kelios neišgyvena – tad vietoje jų sodiname naujas“, – pasakoja Juozas.

Lanko ekskursijos ir šeimos

Parkas įdomus, mat suskirstytas į augalų grupes pagal geografiją. Yra Europos, Sibiro, Kaukazo, Vidurinės Azijos, Tolimųjų Rytų, Šiaurės Amerikos rytų ir Šiaurės Amerikos vakarų zonos.

„Gerai auga Tolimųjų Rytų, kai kurie Kaukazo augalai. Būna, kad apšąla, bet visgi išsilaiko. Auga atskiros Sibiro augalų rūšys, pavyzdžiui, sibirinis maumedis, nors jam pas mus gal kiek per šilta. Sibiras dar garsėja sibirinėmis eglėmis, kėniais, sibirine pušimi, kurios sėklų, pavadintų kedro riešutais, kedri­nėmis pinijomis, visi esame ragavę. Amerikos floristinėse kompozicijose vyrauja cūgos, pocūgės, riešutmedžiai, kėniai“, – vardija J. Masionis. Anot jo, turtingiausia Tolimųjų Rytų dendrologinė kolekcija – apie 350 augalų, kukliausia – vidurinės Azijos – iki 50.

„Kai vedu ekskursijas, būna, kad viską apeiname per valandą, o kartais nesku­bėdami užtrunkame ir dvi. Lankant parką su gidu, patogiau susipažinti su medžiais, tačiau ir savarankiškas pasivaikščiojimas naudingas, nes visur informacinės lentelės ir rodyklės“, – tvirtina urėdijos darbuotojas. Maršrutai nesudėtingi, takai sutvarkyti, smagu vaikštinėti ir su mažais vaikais, galima kartu pasiimti vežimėlius.

Visada spalvinga

Parke beveik visada kas nors žydi. „Ne­lygu oro sąlygos, magnolijos skleidžiasi balandžio 17–20 dieną. Įdomūs žydintys klevai, kurių parke yra apie 50 rūšių, o jei skaičiuotume ir varietetus – apie 70. Žydėjimo metu įspūdingai atrodo cukrinis klevas, iš kurio gaminamas daugelio ragau­tas klevų sirupas. Šio medžio žiedais geriau gėrėtis iš arti – kartais žmogui parodžius, jis nustemba“, – šypsosi J. Masionis.

Parke žydi lianos, japoniniai puošmedžiai, katalpos, hamameliai. Rudenį parko peizažą nudažo spalvoti lapai.

Drožiniai ir apžvalgos bokšteliai

Parką puošia ir augalų grupes žymi lie­tuvių bei užsienio autorių skulptūros, kurių tematika atspindi regionines medžių grupes. Pavyzdžiui, Sibiro zoną puošia pagal rusų pasakas sukurta lokė skraiduolė, Azijos – senolis su sakuromis, Amerikos – indėnų totemai. Daugelis skulptūrų čia stovi nuo parko 35-mečiui skirto menininkų plenero. Čia į dangų kyla ir apžvalgos bokšteliai.

Dar viena gera žinia – parko lankymo valandų nėra ir bilieto pirkti nereikia. Jei ne­pasitikite savo dendrologijos žiniomis, norite gauti daugiau informacijos apie medžius ir pageidaujate ekskursijos šeimai ar grupei, galite užsisakyti iš anksto. „Parką lanko vis daugiau žmonių, matosi, kad vėl atgimsta noras pažinti, žmonės daugiau domisi gamta, augalais ir medžiais“, – pastebi J. Masionis, dažnai pristatantis parką lankytojams.

Pratęskime dienos nuotykius

Atvykstantiesiems iš kitų šalies regionų, po pasivaikščiojimo Skinderiškio parke nesinori iš karto sukti namų link. Tad verta nepraleisti įsimintinos progos pastovėti geografiniame Lietuvos centre, esančiame maždaug už 20 km. Netoliese yra ir Šušvės kraštovaizdžio draustinis, Pilsupių atodanga, Pilsupių piliakalnis. Šių objektų neaplenkia geografijos ir archeologijos, istorijos mėgėjai.

Daugumai keliautojų patiks XVII–XVIII a. vaizdą išlaikęs, pavyzdingai tvarkomas Kė­dainių senamiestis su XVII a. evangelikų reformatų bažnyčia ir Radvilų mauzolie­jumi, kurio kriptoje ilsisi Vilniaus vaivados, Lietuvos didieji etmonai ir jų giminaičiai. Pats Kėdainių senamiestis – urbanistikos paminklas, nepaliekantis abejingų.

„Rasų“ korespondentė Giedrė RYMEIKĖ

Juozo Masionio nuotraukos

Žurnalo „Rasos“ archyvo informacija

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.