Lietuvos eksportą traukia ir koneveikiamas

Eksportas išaugo

Ekonomistai dažnai kartoja, kad Lietuvos ekonomikos augimui svarią reikšmę turi sėkmingas eksportas. Ir čia svarbi dalis tenka žemės ūkio ir maisto sričiai – 2024 m. žemės ūkio ir maisto produktų vertė Lietuvos eksporto struktūroje išaugo ir pasiekė beveik 20 proc. viso šalies prekių eksporto. Ir šiemet nebus prasčiau, o gal net geriau.

Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Tarptautinių ryšių ir eksporto skatinimo skyriaus vedėjas Antanas Venckus „Ūkininko patarėjui“ tvirtino, kad 2025-ieji buvo gana geri žemės ūkio ir maisto eksportui. Per sausį–spalį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, bendras žemės ūkio ir maisto produktų eksportas realiai išaugo 2,4 proc., arba 142,6 mln. Eur, ir sudarė 6,2 mlrd. Eur. Svarbiausia ir aktualiausia, kad augo ir lietuviškos kilmės maisto produktų eksportas. Labiausiai didėjo pieno ir kiaušinių produktų eksporto vertė – apie 85 mln. Eur.

Tačiau tokia sėkme šiemet negali pasigirti javų eksportas – jo vertė per 10 mėn. sumažėjo 8,5 proc. (70 mln. Eur). A. Venckus atkreipė dėmesį, kad tai yra susiję su pasaulinėmis grūdų kainomis, kurios pastaraisiais metais leidžiasi žemyn. Tiesa, dalis javų gali būti neparduota. „Tai nėra drastiškas sumažėjimas ir jį kompensuoja kiti mūsų žemės ūkio ir maisto pramonės sektoriai. Bet aišku, kai krenta pasaulinės grūdų kainos, mažėja ir eksporto vertė. Ir tai yra indikacija, kad geriau yra kuo daugiau perdirbti žaliavų ir eksportuoti galutinį produktą. Čia turime gerų rezultatų, nes tokių produktų eksporto vertė išaugo 10 proc., palyginti su tuo pačiu pernykščiu laikotarpiu“, – teigė ŽŪM atstovas.

Tai, kad pastaraisiais metais kyla perdirbtų ir galutinio vartojimo maisto produktų eksportas, yra džiuginantis rezultatas, nes ir siekiama eksportuoti daugiau ne žaliavų, o didesnės pridėtinės vertės galutinių produktų. Taip stiprinami regionai ir šalies ekonomika. „Be to, tai rodo mūsų perdirbtų produktų konkurencingumą ir įmonių gebėjimą prisitaikyti prie eksporto rinkų, vartotojų skonių ir pan. Tai yra didžiausias mūsų maisto pramonės privalumas, palyginti su didelių valstybių kompanijomis. Ir mūsų sėkmės istorijos yra paremtos tuo, kad mes galime pagaminti tai, ko reikia konkrečių šalių konkretiems vartotojams“, – akcentavo ŪP pašnekovas.

Kainos auga stabiliai

Lietuvos maisto eksportuotojų asociacijos (LitMEA) direktorius Giedrius Bagušinskas pastebėjo, kad žemės ūkio ir maisto eksporto rodiklius pakoreguoja paskutinis metų ketvirtis ir šventinė metų pabaiga, kai visų šalių gyventojai daugiau išlaidauja, ypač maistui, skanėstams. Tad tikėtina, kad metų eksporto duomenys gali būti geresni. „Kalbant preliminariai, eksporte didelių ir ryškių proveržių nėra, tam nėra ir prielaidų, sakyčiau, kad dominuoja stabilumas, ir jį galbūt daugiau išlaiko kainų augimas. O kiekis gal šiek tiek sumažėjęs, nes mūsų gamintojų kainos yra kylančios, nors konkurencija spaudžia stipriai. Tad, sakyčiau, reikia kalbėti apie išlaikomą eksporto stabilumą, ir tai yra geras ženklas neapibrėžtame laikotarpyje, kokiame pastaraisiais laikais gyvename“, – komentavo maisto produktų eksportuotojų atstovas.

G. Bagušinskas atkreipė dėmesį, kad pieno sektorius yra žemės ūkio ir maisto pramonės eksporto flagmanas, o įmonių produkcija yra konkurencinga. Be to, pieno produktų gamintojai vis investuoja į naujų produktų sukūrimą ir naujas gamybos linijas, todėl auga ir pardavimų užsienio rinkose galimybės. „Pieno produktų gamintojai siūlo didelį produktų asortimentą, o eksporto geografija yra labai plati. Bet pieno rinkose atsispindi paklausos ir pasiūlos cikliškumas, yra bangavimų, kai rinka pakyla ir leidžiasi, šiuo metu dėl susiklosčiusių palankių sąlygų yra pakilimas“, – aiškino LitMEA direktorius.

Bet kokie pokyčiai pieno produktų rinkose atsispindi mūsų eksporto struktūroje, nes šis eksportas sudaro nemažą dalį. „Jeigu, pavyzdžiui, kokių traškučių ar kitų užkandžių gamintojų eksportas išauga, tarkime, 20 proc., tai bendrame eksporto katile jie tesudaro ašaras, nes vertė gali siekti vos kelis šimtus tūkstančių eurų. O pieno sektoriaus eksporto vertė yra milijoninė, todėl pakilimai ir nusileidimai yra ryškiai matomi“, – akcentavo ŪP pašnekovas.

Visgi tam, kad pieno produktų gamintojai išlaikytų palankią eksporto dinamiką, reikia pakankamo kiekio žaliavų – ūkininkų ir bendrovių gaminamo pieno. O pienininkystės sektoriuje situacija nėra patraukli – jis traukiasi, todėl pieno perdirbėjams vis daugiau žalio pieno reikia atsivežti iš kaimynų.

Miltų gaminių eksporto šuolis

SEB banko ekonomisto Tado Povilausko teigimu, žemės ūkio ir maisto produktų eksportas nėra mažas, bet, aišku, yra kitų sektorių, kurių svoris eksporte yra didesnis. Tai baldų, chemijos produktų, plastikų, metalo gaminių ir kt. „Bet galime pasidžiaugti, kad šiemet išaugo pieno produktų, mėsos ir mėsos produktų pardavimai, bet suprantame, jog tam įtakos turėjo padidėjusios produktų kainos. Trečia grupė, kur yra gražus eksporto augimo šuolis – miltų gaminiai, ir tai lėmė verslo investicijos“, – ŪP komentavo ekonomistas. Kartu jis pastebėjo, kad grūdų eksportas nėra spindintis, nes grūdų kainos yra mažesnės, o eksportuoti kiekiai nesikeičia.

T. Povilauskas atkreipė dėmesį, kad maisto perdirbėjų indėlis nėra deramai įvertintas ar net galbūt nuvertinamas, nors jis akivaizdžiai stiprėja. „Tai tikrai mums svarbi pramonės šaka, kuri yra auganti. Skundžiamės, kad lenkai mus „neša“ pagal maisto produktų gamybą, bet pasižiūrėjus į pastarųjų dešimties metų duomenų grafikus, kaip keitėsi maisto produktų gamyba Lietuvoje ir Lenkijoje, kažkokio skirtumo nepamatysime – augimo tempai yra panašūs“, – konstatavo SEB banko ekonomistas.

Sunkumai įtakos neturėjo

Daugiausia žemės ūkio ir maisto produktų eksportuojama į ES, kurios ekonomika išgyvena ne pačius geriausius laikus. Tačiau tam tikri ES valstybių ekonomikų sunkumai per daug maisto produktų eksportui įtakos neturi arba ji kol kas nežymi.

„Maisto eksportas mažiau pasiduoda staigiems svyravimams, nors šį sektorių galime skirstyti į pirmo būtinumo ir mažiau būtinus produktus. Tarkime, saldainiai, kiti saldumynai labiau perkami šventiniu laikotarpiu, ne taip dažnai vartojami, kaip pienas ir mėsa. Būtent antros eilės reikalingumo maisto produktų eksporte yra pastebimi didesni svyravimai, bet variklis – pirmo būtinumo maistas, jo pardavimai užsienio rinkose ir lemia eksporto stabilumą“, – tvirtino G. Bagušinskas.

Daugiausia Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų parduodama į Latviją, Lenkiją, Nyderlandus, Vokietiją ir Jungtinę Karalystę. „Viena iš stabiliausių mūsų eksporto rinkų yra Vokietija, ir šiemet panašios tendencijos, eksporto sumažėjimo nesimato, tačiau statistiškai Vokietiją aplenkė Nyderlandai. Bet reikia turėti omenyje, kad Nyderlandai – daugiau reeksporto šalis“, – aiškino ŽŪM Tarptautinių ryšių ir eksporto skatinimo vedėjas.

LitMEA direktorius atkreipė dėmesį, kad toje pačioje Vokietijoje sunkumus patiria automobilių pramonės ir kiti sektoriai, bet maisto produktų eksportui įtaka nepasireiškia. „Vakarų rinkose jaučiamas stabilumas, maisto produktų lentynos užpildomos, vartotojai perka. Nors finansinė gyventojų padėtis galbūt kažkiek ir turi įtakos jų pasirinkimui, bet dar nėra tokių požymių, kad būtų masiškai persiorientuojama į pigesnius produktus, statistiškai drastiškų pokyčių nėra. Tas pats ir pas mus – per šventes visi perka, galbūt kažkas ir pataupo, renkasi, kas pigiau, bet vartojimas nesustoja“, – pastebėjo ŪP pašnekovas.

Stiprėja konkurencija

VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2025 m. gruodžio 19 d. numeryje!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,

arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.

Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.