Kaunas +17,5 °C Debesuota
Penktadienis, 11 Rgs 2026
Kaunas +17,5 °C Debesuota
Penktadienis, 11 Rgs 2026




Irinos Baltrūnienės nuotr.

Lietuvos ornitologų draugija: būtini sprendimai dėl paukščių žūčių nuo atsitrenkimo į stiklus

2025/10/10


Padidink tekstą

Pastarosiomis dienomis Klaipėdoje užfiksuotas itin skaudus įvykis – prie vieno stiklinio pastato per dieną rasta daugiau nei 300 žuvusių paprastųjų nykštukų. Tai – tik vienas pastatas, o netrukus pasiekė pranešimai apie šimtus žuvusių paukščių ir prie kitų Klaipėdos statinių. Šis atvejis dar kartą primena apie opią ir daugelį metų stebimą problemą – paukščių žūtis nuo atsitrenkimo į stiklus.
zuve pauksciai
Audriaus Daunoravičiaus nuotr.

Pavojingiausi – stikliniai pastatai migracijos keliuose

Paukščių žūtys nuo atsitrenkimo į stiklus Lietuvos ornitologų draugijai gerai žinomos – apie jas ne kartą buvo rašoma ir kalbama su Aplinkos ministerija. Dar 2016 m. Lietuvos ornitologų draugijos Klaipėdoje surinkti duomenys parodė, kad pajūrio regione kasmet žūsta tūkstančiai smulkių žvirblinių paukščių – zylių, nykštukų ir kt.

Daugiausia nelaimių fiksuojama rudeninės migracijos metu, rugsėjo–spalio mėnesiais, kai per Lietuvos pajūrį į žiemavietes praskrenda per milijoną paukščių per dieną. Lietuvos pajūryje, palei Baltijos jūros pakrantę, driekiasi intensyvus paukščių rudeninės migracijos kelias, tad šiame regione esantys stikliniai pastatai yra ypač pavojingi paukščiams.

Šį pavojų dar labiau didina nauji technologiniai sprendimai – aplinkos atvaizdą atspindintys langai. Nors paukščiai žūva ne tik nuo pastatų stiklų, bet ir atsitrenkę į kitus „permatomus“ objektus – kelių atitvarus, viešojo transporto stoteles ar net automobilius.

automobilis

Stiklas – nematomas pavojus paukščiams

Paukščiams ypač pavojingi tie stikliniai pastatai, kuriuose atsispindi dangus ar medžiai, ypač jei jie įrengti šiaurinėje ar vakarinėje pusėje. Paukščiai neatpažįsta atspindžių kaip kliūties – jie skrenda link „dangaus“ ar „želdinių“ ir žūva atsitrenkę.

Tai – ne tik Lietuvos, bet ir tarptautinė problema. 2024 m. atlikti tyrimai rodo, kad vien JAV kasmet nuo susidūrimų su stiklais žūsta daugiau nei milijardas paukščių, o Ispanijoje – keli milijonai. Skaičiuojama, kad net apie pusė visų žmonių sukeltų paukščių žūčių įvyksta būtent nuo stiklo paviršių. Likusią dalį sudaro susidūrimai su elektros oro linijomis, transportu, vėjo jėgainėmis, komunikacijos bokštais ir kt.

„Mūsų vertinimu, Lietuvoje kasmet nuo stiklo paviršių gali žūti keli milijonai paukščių, tarp jų – ir saugomos bei nykstančios rūšys, tokios kaip tulžys, vandens vištelės, geniai. Žūtys vyksta ne tik migracijos metu – žiemą, paukščiams telkiantis arčiau žmonių, nuo stiklo paviršių dažnai nukenčia žaliukės, karklažvirbliai, zylės ir svirbeliai“, - teigia Liutauras Raudonikis, Lietuvos ornitologų draugijos vadovas.

stiklas

Sprendimai yra – tereikia politinės valios

Lietuvoje jau egzistuoja technologinės priemonės, galinčios padėti išvengti tokių nelaimių:

  • specialios apsauginės plėvelės,
  • stiklai su žymėjimais ar matiniais raštais, kurie paukščiams tampa lengviau pastebimi.
  • paukščių siluetų lipdukai, jei jie yra tinkamo dydžio ir ant langų klijuojami ne pavieniai, o uždengiant didesnę langų dalį.

Net užtrauktos užuolaidos ar dekoratyvinės aplikacijos gali išgelbėti ne vieną paukščio gyvybę. Pavyzdžiui, Estijos mieste Tartu paukščių apsaugai nuo atsitrenkimo į stiklinius paviršius taikomi meniniai sprendimai ant viešojo transporto stotelių.

Lietuvos ornitologų draugija ragina šias priemones taikyti ne tik gyventojus, bet ir savivaldybes bei verslo atstovus. Tačiau didžiausio poveikio būtų galima tikėtis jeigu atsakingos institucijos įgyvendintų statybos ir pastatų priežiūros teisės aktų pakeitimus, kurie numatytų paukščių apsaugos reikalavimus naujuose projektuose.

stotelė
Apklijuota statelė Estijoje.

Tai atitiktų ir Europos Sąjungos Paukščių direktyvos nuostatas, kurios įpareigoja šalis nares imtis priemonių išvengti paukščių „netyčinio žudymo“ (angl. deliberate killing).

Šiuo klausimu Lietuvos ornitologų draugija ir toliau bendradarbiauja su Aplinkos ministerija, tikėdamasi, kad artimiausiu metu bus priimti sprendimai, padėsiantys bent iš dalies sumažinti paukščių žūtis.

Kviečia visuomenę prisidėti

Lietuvos ornitologų draugija siekia, kad paukščių žūčių nuo stiklo problema būtų sprendžiama iš esmės, todėl pradeda specialią registracijos akciją, kurioje kviečia dalyvauti visus gyventojus – tiek draugijos narius, tiek visus neabejingus gamtai.

Surinkti duomenys padės geriau įvertinti problemos mastą visoje Lietuvoje. Tam sukurta speciali duomenų rinkimo aplikacija. Čia galima nurodyti tikslią vietą, žuvusių paukščių skaičių ir pridėti nuotraukas.

Taip pat kviečiame pasirašyti Lietuvos ornitologų draugijos narių inicijuotą  peticiją.

peticija

 

Lietuvos ornitologų draugijos informacija

Dalintis
2026/09/11

LJŪJS: rinkimų suvažiavimas ar fikcija?

Rugpjūčio pabaigoje Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjunga (LJŪJS) pranešė apie pasikeitusį vadovą – jai pradėjo vadovauti 2021–2023 m. žemės ūkio viceministru dirbęs Paulius Astrauskas. Esą taip nusprendė rugpjūčio 29 d. ...
2026/09/11

Piliečių sąmoningumas apsirūpinant maistu

Karas Ukrainoje, geopolitinė įtampa, pandemijos patirtis, vis dažnesnės audros ir elektros tiekimo sutrikimai primena dalyką, apie kurį ilgą laiką beveik negalvojome – maistas parduotuvės lentynoje nėra savaime suprantamas dalykas. Lietuvos ...
2026/09/11

Briuselis imasi viešųjų pirkimų reformos

Europos Komisija (EK) ketina radikaliai reformuoti viešųjų pirkimų taisykles: mažiausia kaina nebeturėtų būti pagrindinis maisto ir kitų prekių pirkimo kriterijus – vietoj to daug didesnį vaidmenį turi atlikti kokybė, tvarumas ir Euro...
2026/09/11

ŽŪM atsisakys butaforinių ūkininkų „mokymų“

Į pirmąjį posėdį susirinkusi Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) kolegija priėmė sprendimus dėl paramos ūkininkams, nukentėjusiems nuo padidėjusių trąšų ir kuro kainų, bei privalomo profesinio pasirengimo reikalavimo fiziniams asmenims, registruo...
2026/09/11

Metano paslaptis atskleista: kodėl pavojingos dujos atmosferoje kurį laiką beveik neaugo?

Metano koncentracija atmosferoje dabar sparčiai didėja, tačiau prieš maždaug du dešimtmečius mokslininkai stebėjo keistą reiškinį: 1999–2006 metais šių stiprių šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis atmos...
2026/09/11

Iki spalio 1 d. svarbu nušienauti žolę drugių buveinių apsaugos plotuose

Ūkininkai, dalyvaujantys ekologinės sistemos „Kompleksinė pievų ir šlapynių priežiūros schema“ veikloje „EB svarbos natūralių pievų, šlapynių bei rūšių buveinių tvarkymas“ ir pasirinkę šienavimą,...
2026/09/11

Praėjusią savaitę sumažėjo tik didmeninė elektros kaina, kiti energijos ištekliai brango

Lietuvoje didmeninės elektros kainos sumažėjo dėl ypatingai produktyvios praėjusios savaitės, kai vietinė elektros gamyba net tris dienas iš eilės buvo didesnė už bendrą šalies poreikį, o šeštadienį kaina nukrito iki 17...
2026/09/11

Stumbrų apsauga: nuo populiacijos atkūrimo – prie jos valdymo

VDU ŽŪA Medžioklėtyros laboratorija pateikia naujas žinias ir tendencijas iš mokslinės konferencijos „Stumbras Zawkrze krašte“ Lenkijoje, kurioje pristatyta stumbrų populiacijos būklė ir jos valdymo iššūkiai...