Paukščių žūtys nuo atsitrenkimo į stiklus Lietuvos ornitologų draugijai gerai žinomos – apie jas ne kartą buvo rašoma ir kalbama su Aplinkos ministerija. Dar 2016 m. Lietuvos ornitologų draugijos Klaipėdoje surinkti duomenys parodė, kad pajūrio regione kasmet žūsta tūkstančiai smulkių žvirblinių paukščių – zylių, nykštukų ir kt.
Daugiausia nelaimių fiksuojama rudeninės migracijos metu, rugsėjo–spalio mėnesiais, kai per Lietuvos pajūrį į žiemavietes praskrenda per milijoną paukščių per dieną. Lietuvos pajūryje, palei Baltijos jūros pakrantę, driekiasi intensyvus paukščių rudeninės migracijos kelias, tad šiame regione esantys stikliniai pastatai yra ypač pavojingi paukščiams.
Šį pavojų dar labiau didina nauji technologiniai sprendimai – aplinkos atvaizdą atspindintys langai. Nors paukščiai žūva ne tik nuo pastatų stiklų, bet ir atsitrenkę į kitus „permatomus“ objektus – kelių atitvarus, viešojo transporto stoteles ar net automobilius.

Paukščiams ypač pavojingi tie stikliniai pastatai, kuriuose atsispindi dangus ar medžiai, ypač jei jie įrengti šiaurinėje ar vakarinėje pusėje. Paukščiai neatpažįsta atspindžių kaip kliūties – jie skrenda link „dangaus“ ar „želdinių“ ir žūva atsitrenkę.
Tai – ne tik Lietuvos, bet ir tarptautinė problema. 2024 m. atlikti tyrimai rodo, kad vien JAV kasmet nuo susidūrimų su stiklais žūsta daugiau nei milijardas paukščių, o Ispanijoje – keli milijonai. Skaičiuojama, kad net apie pusė visų žmonių sukeltų paukščių žūčių įvyksta būtent nuo stiklo paviršių. Likusią dalį sudaro susidūrimai su elektros oro linijomis, transportu, vėjo jėgainėmis, komunikacijos bokštais ir kt.
„Mūsų vertinimu, Lietuvoje kasmet nuo stiklo paviršių gali žūti keli milijonai paukščių, tarp jų – ir saugomos bei nykstančios rūšys, tokios kaip tulžys, vandens vištelės, geniai. Žūtys vyksta ne tik migracijos metu – žiemą, paukščiams telkiantis arčiau žmonių, nuo stiklo paviršių dažnai nukenčia žaliukės, karklažvirbliai, zylės ir svirbeliai“, - teigia Liutauras Raudonikis, Lietuvos ornitologų draugijos vadovas.

Lietuvoje jau egzistuoja technologinės priemonės, galinčios padėti išvengti tokių nelaimių:
Net užtrauktos užuolaidos ar dekoratyvinės aplikacijos gali išgelbėti ne vieną paukščio gyvybę. Pavyzdžiui, Estijos mieste Tartu paukščių apsaugai nuo atsitrenkimo į stiklinius paviršius taikomi meniniai sprendimai ant viešojo transporto stotelių.
Lietuvos ornitologų draugija ragina šias priemones taikyti ne tik gyventojus, bet ir savivaldybes bei verslo atstovus. Tačiau didžiausio poveikio būtų galima tikėtis jeigu atsakingos institucijos įgyvendintų statybos ir pastatų priežiūros teisės aktų pakeitimus, kurie numatytų paukščių apsaugos reikalavimus naujuose projektuose.
Tai atitiktų ir Europos Sąjungos Paukščių direktyvos nuostatas, kurios įpareigoja šalis nares imtis priemonių išvengti paukščių „netyčinio žudymo“ (angl. deliberate killing).
Šiuo klausimu Lietuvos ornitologų draugija ir toliau bendradarbiauja su Aplinkos ministerija, tikėdamasi, kad artimiausiu metu bus priimti sprendimai, padėsiantys bent iš dalies sumažinti paukščių žūtis.
Lietuvos ornitologų draugija siekia, kad paukščių žūčių nuo stiklo problema būtų sprendžiama iš esmės, todėl pradeda specialią registracijos akciją, kurioje kviečia dalyvauti visus gyventojus – tiek draugijos narius, tiek visus neabejingus gamtai.
Surinkti duomenys padės geriau įvertinti problemos mastą visoje Lietuvoje. Tam sukurta speciali duomenų rinkimo aplikacija. Čia galima nurodyti tikslią vietą, žuvusių paukščių skaičių ir pridėti nuotraukas.
Taip pat kviečiame pasirašyti Lietuvos ornitologų draugijos narių inicijuotą peticiją.

Lietuvos ornitologų draugijos informacija