Lietuvos ūkininkai gyvena vis skurdžiau

Supirkimo kainų skirtumai

Geresnėmis žemės ūkio produkcijos supirkimo kainomis galėjo pasigirti vos kelios šalys, rodo naujausi Europos Komisijos ir „Eurostat“ duomenys.

Supirkimo kainos padidėjo 12 ES šalių, o labiausiai šiuo požiūriu išsiskyrė Airija (+6,8 proc.), Slovėnija (+5,6 proc.) ir Malta (+4,2 proc.).

Tačiau tuo pačiu laikotarpiu vidutinė žemės ūkio produkcijos supirkimo kaina sumažėjo 15 ES šalių, o labiausiai šiuo požiūriu nukentėjo Belgijos ūkininkai (-12,9 proc.). Antrą vietą šiame sąraše užėmė Lietuvą (-8,2 proc.), trečia liko Vokietija (-6,0 proc.).

Visoje ES vidutinės žemės ūkio produkcijos supirkimo kainos 2025 m. IV ketvirtį, palyginti su tuo pačiu 2024 m. laikotarpiu, sumažėjo 1,9 proc.

Konstatuojama, jog šis bendras ES nuosmukis buvo spartaus kainų kilimo per ankstesnius tris 2025 m. ketvirčius pasekmė.

Ūkių sąnaudos

Tuo tarpu vidutinė šiuo metu žemės ūkyje suvartojamų prekių ir paslaugų (su investicijomis nesusijusių sąnaudų, pvz., energijos, trąšų ar pašarų), kaina, palyginti su 2024 m. ketvirtuoju ketvirčiu, nepakito.

Vidutinė prekių ir paslaugų kaina išliko gana stabili visus 2025 metus.

Kalbant apie vidutinę su investicijomis nesusijusių sąnaudų kainą, sumažėjimas buvo užfiksuotas 11 ES šalių, o didžiausias – Kipre (-2,6 proc.), Belgijoje (-2,1 proc.) ir Švedijoje (-2,0 proc.).

Kitose ES šalyse pastebimas sąnaudų ūkiams augimas, o didžiausias rodiklis fiksuojamas Lietuvoje (+4,2 proc.), Airijoje (+3,3 proc.) ir Rumunijoje (+2,5 proc.).

Be to, čia svarbu pastebėti, jog ES lygmeniu pieno ir grūdų kainos 2025 m. paskutinįjį ketvirtį, palyginti su tuo pačiu 2024 m. ketvirčiu, sumažėjo atitinkamai 4,1 proc. ir 8,9 proc.

Kalbant apie žemės ūkyje vartojamas prekes ir paslaugas, trąšų ir dirvožemio gerinimo medžiagų kainos ES tuo pačiu laikotarpiu išaugo 7,9 proc., o pašarų ir energijos kainos sumažėjo atitinkamai 2,7 proc. ir 1,7 proc.

Tikimasi, kad dėl konflikto Artimuosiuose Rytuose trąšų kainos ir toliau kils.

Pieno rinkos pavyzdys

Interaktyvus žurnalas „Agrorinka“ pateikė naujausius ES ir Lietuvos pieno rinkos duomenis ir akcentuoja, jog 2025 m. ES šalyse išaugo žalio pieno supirkimas. Praėjusiais metais, palyginti su 2024 m., žalio pieno supirkimas ES–27 šalyse išaugo 1,64 proc. (iki 147,87 mln. t). Nors 2025 m. I ketvirtį minėto pieno supirkimo kiekiai nesiekė 2024 m. I ketvirčio lygio, vėlesniais mėnesiais atotrūkis didėjo. Tai daugiausia lėmė augimo tendencijos atskirose valstybėse narėse.

Praėjusiais metais Vokietija išliko didžiausia žalio pieno gamintoja ES, supirkdama apie 32,49 mln. t žalio pieno – 0,93 proc. daugiau nei 2024 m. Didelis 2024 m. minėtos žaliavos trūkumas, daugiausia sukeltas mėlynojo liežuvio ligos plitimo, buvo kompensuotas 2025 m.

Prancūzija išliko antra pagal dydį žalio pieno gamintoja ES–27, ir joje buvo supirkta apie 24,18 mln. t žalio pieno – 2,0 proc. daugiau nei 2024 m. Nyderlanduose ir Lenkijoje, valstybėse, kurios pagal svarbą užėmė trečią ir ketvirtą vietas tarp svarbiausių žalio pieno gamybos šalių ES, taip pat ženkliai išaugo žalio pieno supirkimas: Nyderlanduose – 1,92 proc. (iki 13,92 mln. t), Lenkijoje – 3,05 proc. (iki 13,79 mln. t).

Priešingai, žalio pieno supirkimo kiekiai aštuoniose ES valstybėse narėse 2025 m. nesiekė 2024 m. lygio. Didžiausias sumažėjimas (-7,99 proc.) fiksuotas Bulgarijoje. Graikijoje žalio pieno supirkimas sumažėjo 4,81 proc., Maltoje – 3,96 proc. Mažesni žalio pieno supirkimo kiekiai fiksuoti ir Ispanijoje, Kroatijoje, Rumunijoje, Slovakijoje, Suomijoje.

Padėtis Lietuvoje ir prognozės

VĮ Žemės ūkio duomenų centro tvarkomos Pieno apskaitos informacinės sistemos (PAIS) duomenimis, 2026 m. sausio mėn. Lietuvoje žalio natūralaus riebumo pieno (vidutinis riebumas – 4,52 proc., vidutinis baltymingumas – 3,56 proc.) supirkimo kaina sudarė 403,58 Eur/t (be PVM). Lyginant su 2025 m. gruodžio mėn., vidutinė natūralaus pieno kaina sumažėjo -27,68 Eur/t, arba 6,42 proc. Palyginti su 2025 m. sausio mėn., kaina buvo 145,35 Eur/t arba 26,48 proc. mažesnė. Bazinių rodiklių pieno supirkimo kaina sausio mėn. siekė 299,10 Eur/t ir buvo 6,89 proc. mažesnė nei gruodžio mėn. ir 29,40 proc. mažesnė nei 2025 m. sausio mėn.

PAIS duomenimis, pieno ūkiai, per mėnesį parduodantys 40 ir daugiau tonų žalio pieno, 2026 m. sausio mėn. už natūralų pieną vidutiniškai gavo 432,80 Eur/t (be PVM). Tai yra 6,02 proc. mažiau nei 2025 m. gruodžio mėnesį. Šio segmento reikšmė bendrame pieno supirkime toliau didėjo: stambiųjų ūkių supirkto pieno dalis gruodį sudarė 72,98 proc. viso supirkto natūralaus pieno, tai yra 2,73 proc. daugiau nei gruodžio mėnesį.

2026 m. sausio mėn. Lietuvoje buvo supirkta 112,07 tūkst. t pieno, palyginus su 2025 m. tuo pačiu laikotarpiu, 1,80 proc. daugiau ir 1,40 proc. mažiau, palyginus su 2025 m. gruodžio mėn.

Prognozuojama, kad 2026 m. ES žalio pieno supirkimas šiek tiek sumažės, palyginti su 2025 m. dėl mažėjančio karvių skaičiaus, aplinkosaugos reglamentų ir ligų protrūkių. Todėl pieno perdirbėjai turės spręsti, kokiems pieno gaminiams teiks prioritetą naudoti turimą žaliavą. Prognozuojama, kad sūrių gamyba išliks pagrindiniu ES pieno perdirbimo pramonės produkcijos tikslu, kurį palaikys augantis vidaus vartojimas ir eksporto paklausa.

Parengė Ričardas Čekutis