Lietuvos vyndariams tenka nepigiai taikytis prie klimato

Nuo kelių iki plantacijos

Vynuoges E. Aušvicas pradėjo auginti 2010 m. – iš pradžių pasodino keletą desertinių veislių krūmelių aplink namus, o jau 2012-aisiais jo vynuogynas pasipildė 30 vynmedžių. Šiandien ūkininkas valdo daugiau kaip 0,5 ha vynuogyną, kuriame auga apie 2 tūkst. vynmedžių. „Buvome turbūt vieni pirmųjų Lietuvoje, kurie vynuoges pasodino vidury laukų, išrikiuodami jas eilėmis – taip, kaip daroma Italijoje ar Prancūzijoje“, – pasakojo vyndarys.

Pasak ŪP pašnekovo, kiekviena vynuogių veislė pasižymi skirtingu atsparumu šalčiui. Jo ūkyje lepiausi ‘Sauvignon Blanc’ veislės vynmedžiai, kurie žiemą atlaiko tik iki –16 °C. Tačiau net ir tokią temperatūrą šios vynuogės ištveria sunkiai – nušąla apie 50 proc. žiedinių pumpurų. Bet yra veislių, kurios atsparios net iki –37 °C ar net –40 °C šalčio. „Kiekviena veislė turi genetiškai užkoduotą ribą, kiek gali ištverti – ir tai labai svarbu renkantis, ką sodinti mūsų klimato sąlygomis“, – aiškino E. Aušvicas.

Darbas ištisus metus

Pasak LNVA prezidento, vynmedžių atsparumas šalčiui nėra pastovus – jį lemia ne tik veislės genetika, bet ir augalo būklė konkrečiais metais. „Jeigu tais metais vynmedį užpuolė miltligė ar kita liga – atsparumas žiemą iškart sumažėja. Jei perkrovei augalą derliumi, jis išseko, prasčiau sumedėjo – taip pat rizikuoji.

Nemokėjimas normuoti derliaus ar per ilga vegetacija silpnina augalą, ir jis šalčių gali neatlaikyti“, – pastebėjo vyndarys.

Paprastai jo vynuogynas žiemas ištveria neblogai, tačiau kas dešimtmetį pasitaiko dvi ar trys žiemos, kai temperatūra nukrenta iki –25 ar net –28 °C. Tuomet kai kurie vynmedžiai pašąla – prarandamas kruopščiai formuotas vainikas ir augalas atauga nuo pat šaknies – „iš galvos“, kaip sako vyndariai. Tada tenka formuoti vynmedį iš naujo, o tai reiškia, kad tą sezoną bus mažesnis derlius.

Budėjo naktimis

„Pavasarį dar sunkiau – kai vynmedžiai jau prabunda ir pradeda skleistis pumpurai, net –1 °C gali būti pražūtingas. Žali lapeliai tokiame šaltyje greitai nušąla“, – tikino ŪP pašnekovas. Anot jo, pavasarinės šalnos visada buvo problema, tačiau pastaraisiais metais dėl klimato kaitos situacija tapo dar sudėtingesnė. „Klimato šiltėjimas viską sumaišė. Šiemet balandžio pradžioje dešimt dienų iš eilės buvo +25–28 °C šiluma – vynmedžiai prabudo, gamta juos pažadino. O gegužės pradžioje atėjo šalnos, ir mes vėl kankinamės. Turėjo būti atvirkščiai – balandį dar šalta, o gegužę – jau šiluma. Bet dabar viskas persimeta. Tai ir yra klimato kaitos rykštė“, – teigė vyndarys.

Vis dėlto jis pripažino, kad šiltesnės vasaros ir ilgas ruduo turi ir savo privalumų: „Kai vegetacija prasideda balandžio pradžioje ir tęsiasi beveik iki spalio, Lietuvoje spėja sunokti net vėlyvųjų veislių vynuogės – o tai jau didelis pliusas.“

Vynuogių augintojas šalnų šiemet suskaičiavo daugiau nei įprastai – pernai buvo viena ilga šalna visą naktį ir dar dvi trumpesnės prieš rytą. Šiemet – jau apie dešimt. Tad kiekvieną naktį teko budėti ir imtis apsaugos priemonių.

Gelbėjo vynmedžius

E. Aušvicas neslėpė, kad apsisaugoti nuo pavasarinių šalnų sekėsi, bet patirti nuostoliai jau bus dideli. Dėl šalnų prarasta apie 70 proc. pumpurų, vadinasi, tiek pat vynmedžių yra pašalę. „Pagrindiniai pumpurai nušalo – ankstyvo ir tikrojo derliaus šiemet nebeturėsime. Tačiau vynmedžių pranašumas tas, kad jie turi ir antrinius pumpurus. Derlius vis tiek bus, tik mažesnis ir pora savaičių vėluos“, – paaiškino vyndarys. Žemiausioje vynuogyno vietoje šalna pasiekė net –7 °C. Nors tai tebuvo vieną naktį, to visiškai pakako atsirasti dideliems nuostoliams.

Apsaugai nuo šalnų ūkyje įrengta speciali purškimo sistema: vynmedžiai apipurškiami vandeniu, kuris šaldamas sudaro ledo šarvą ir taip apsaugo pumpurus. „Tai yra fizikos dėsnis – kai vanduo šąla, jis išskiria šilumą. Ledo sluoksnis veikia kaip izoliacija, neleidžianti vynmedžiui nušalti. Tačiau svarbu, kad vanduo būtų purškiamas nuolat – jei sustosi, atšildamas ledas ims išskirti šaltį ir tada augalus tikrai nušaldys“, – paaiškino ŪP pašnekovas.

Tokia apsauga kainuoja daug – tiek nemiegotų naktų, tiek vandens, kuris tiekiamas iš tvenkinio. Bet, kaip pastebėjo vyndarys, tokia jau vynuogininko dalia.

Pasikliauti technika ir ištverme

Purškimui naudojamas benzininis vandens siurblys – jo 3 l degalų bakelio pakanka maždaug 2 val. darbo, tad kas porą valandų reikia papildyti benzino. Vanduo imamas iš tvenkinio ir tiekiamas į purkštukus, tačiau prieš tai jis turi būti filtruojamas – įrengti specialūs pusiau automatiniai filtrai. „Vanduo nėra visiškai švarus, todėl jei filtras užsikemša, vandens tiekimas sustoja ir pumpurai gali nušalti. Kartais tenka ir fiziškai prieiti, apžiūrėti filtrą, praskalauti – žiūrime, kad viskas veiktų be priekaištų“, – pasakojo E. Aušvicas.

Šiemet dėl pavasarinių šalnų teko nemiegoti apie 10 naktų. „Toks apsaugos būdas tarp vyndarių gana populiarus. Jeigu yra elektros įvadas, sistemą galima visiškai automatizuoti“, – aiškino vyndarys. Be purškimo, gali būti taikomi ir kiti apsaugos būdai: deginami laužai, naudojamos kapinių žvakės, nedidelius sodinukus galima dengti agroplėvele.

Pasak ŪP pašnekovo, pasaulyje egzistuoja ir gerokai įspūdingesni apsaugos nuo šalčio metodai. „Kai kurie brangūs vynuogynai samdo sraigtasparnius, kurie praskrenda virš laukų ir sumaišo šaltą orą su šiltesniu viršutiniu sluoksniu. Jeigu vyno butelis kainuoja 100 Eur – tokia investicija apsimoka. O mes – tik mėgėjai, mums toks būdas – egzotika“, – šyptelėjo ūkininkas.

Didelio vynuogyno, LNVA prezidento teigimu, apdengti agroplėvele praktiškai neįmanoma: „Mūsų vynmedžių eilių ilgis siekia beveik 1 km. Jei reikėtų iš abiejų pusių dengti plėvele ir užkasti kraštus, tektų nueiti apie 2 km, o paskui viską atidengti ir sandėliuoti. Tokiam ūkiui reikia kitų, labiau pritaikytų apsaugos sprendimų.“

Atrodo lyg mirę

VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2025 m. gegužės 23 d. numeryje!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,

arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.

Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.