Lionginos diena: knygos, kūryba ir krašto istorija

Savo lėlių teatras

„Ūkininko patarėjui“ Gruzdžių bibliotekos vyresnioji bibliotekininkė L. Šufinskienė pasakojo, kad jai knygos suteikia ramybę, padeda nutolti nuo kasdienių rūpesčių. Pamena, vaikystėje skaitė daug knygų, ne vieną jai patikusią knygą yra „sugraužusi“ per naktį po antklode, pasišviesdama prožektoriumi.

Bėgo metai, keitėsi pomėgiai, susidomėjo liaudies menu, krašto istorija, todėl knygų skaitymui laiko liko vis mažiau. Užtat darbe kasdien sukasi tarp knygų, kuriamų spektaklių, parodų ir mokymų kitiems, kurie ilgisi grožio ir kūrybos polėkio.

Gruzdžių bibliotekoje visus metus verda įdomus kultūrinis gyvenimas. Čia tvyro išskirtinė atmosfera. Bibliotekininkės L. Šufinskienė ir J. Jasiškytė organizuoja netradicinius renginius, turi daug idėjų ir sumanymų, paskaitas apie grožį ir meną skaito net keliuose rajonuose. Netikėta ir įdomu – biblioteka turi savo lėlių teatrą „Stebuklingas lagaminas“. Lėles valdyti L. Šufinskienę išmokė kolegė J. Jasiškytė. Lėlių teatras ne kartą vyko gastrolių. Su bibliotekos dramos būreliu „Rudnosiukas“ pastatė spektaklį „Ragana ir Zuza“, kurį pamatė ir kitų rajonų žiūrovai, be to, dalyvavo Kurtuvėnuose vykusiuose mėgėjų teatrų festivaliuose.

Šiandieninės bibliotekos darbas iš esmės pasikeitė. Į biblioteką žmonės ateina ne tik knygų paskaitymui pasirinkti – ji tapo informacijos ir naujų technologijų centru. Bibliotekininkas turi mokėti rasti kalbą su įvairių interesų žmonėmis, atsakyti į juos dominančius klausimus, todėl pats privalo domėtis naujausiomis technologijomis, literatūros naujienomis, krašto įvykiais.

L. Šufinskienė pasakojo, kad bibliotekoje kartu su kolege J. Jasiškyte rengia edukacinius užsiėmimus, parodas, organizuoja renginius vaikams ir suaugusiesiems. Savo darbui skiria daug laiko ir širdies šilumos. Jau keletą metų stropiai ruošiasi Europos paveldo dienoms.

Gruzdžių bibliotekos darbo specifika išskirtinė – kūrybingos darbuotojos stato lėlių spektaklius, pačios vaidina, kuria dekoracijas ir kostiumus. Pagal Juozapo Stanevičiaus Gruzdžių apylinkėse užrašytą pasaką pastatė lėlių spektaklį „Pasaka apie Joną“. Šį spektaklį matė ir kitų rajonų žiūrovai. Pernai pagal Mato Slančiausko Gruzdžių krašte surinktus padavimus, pasakas pastatė spektaklį „Gruzdžių dvaro prajovai“. Šiemet parengė Gruzdžių krašto žmonių tapybos darbų parodą „Gruzdžių dvaras buvo, yra... bus“. Savo darbus parodoje eksponavo ir kuršėniškiai Alma Stugienė ir Nerijus Biezumas. Renginio dalyvius aplankyti naujam gyvenimui prikeltą istorinį pastatą, pavadintą „Akmenuke“, pakvietė dabartiniai dvaro svirno savininkai gydytojai Jurgita ir Rolandas Jankauskai. Ten dabar yra įrengtas senovinių daiktų muziejus.

Bibliotekininkių darbe daug išmonės, jos yra išradingos, kūrybingos, talentingos.

Dėmesys krašto istorijai

ŪP L. Šufinskienė pasakojo, kad krašto istorija susidomėti skatina ne tik vyresnio amžiaus žmones, bet ir moksleivius. Vaikai fotografavo Gruzdžių dvarą, įvairius paveldo objektus. Buvo surengta mažųjų fotografų nuotraukų paroda. Biblioteka bendradarbiauja su Gruzdžių lopšeliu-darželiu „Puriena“, kartu su pedagogėmis rengia šventes, vaikučiams pristato naujas knygeles, dalyvauja interaktyviose veiklose, kūrybinėse edukacijose, – taip kuriama šių dienų Gruzdžių istorija.

Įdomių užsiėmimų bibliotekoje randa rankdarbių mėgėjai, į susitikimus yra kviečiami žinomi menininkai, kurie surengė ne vieną savo kūrybos parodą.

Bibliotekoje į užsiėmimus renkasi Trečiojo amžiaus universiteto Gruzdžių filialo klausytojai.

Pašnekovė minėjo, kad kartu su kolege J. Jasiškyte didelį dėmesį skiria krašto istorijai – renka senas nuotraukas, šimtmečių senumo pageltusius dokumentus, užrašo žmonių autentiškas istorijas ir pasakojimus. Jos yra aktyvios kraštotyrininkės, todėl ir kitus skatina rinkti savo šeimų relikvijas, užrašyti savo artimųjų prisiminimus.

Darbščių Gruzdžių bibliotekininkių tikslas – sukaupti kuo daugiau medžiagos apie praeitį, krašto tradicijas ir papročius. Jos ieško kuo įvairesnių darbo formų, kad galėtų kitus sudominti rinkti savo krašto nematerialius lobius, kalbinti dar praėjusį šimtmetį menančius žmones.

Kol dar atokiose kaimo trobelėse neužgeso žiburiai, kol dar yra gyvų senojo sodžiaus liudininkų, kol neiškirsti paskutiniai sodybų ąžuolai, būtina skubėti pakalbinti senolius, užfiksuoti jų gyvenimo istorijas, užrašyti patirtus jų išgyvenimus, o surinktą medžiagą išsaugoti ateities kartoms, nes praeities liudininkų kasmet vis mažėja. Jų prisiminimai yra savotiškas tiltas tarp praeities ir ateities. Garbaus amžiaus pasakotojai mena karus, prisimena, kaip keitėsi santvarkos, kaip buvo tremiami žmonės, nacionalizuojama žemė, graibstomas tremiamų žmonių turtas.

Norėdamos išsaugoti gruzdiečių specifinę šnektą, priminti krašto išskirtinumą, savo spektakliuose bibliotekininkės bando kalbėti gimtąja tarme, prisimena savo senolių pasakytus retus žodžius: „zarum“, „cine“, posakį „pažėk, a bliūc y“, lakoniškas atsakymas – „y“.

Lionginos pomėgiai

VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2025 m. gruodžio 5 d. numeryje!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,

arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.

Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Autorės ir Lionginos ŠUFINSKIENĖS nuotraukos

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.