Liūtis išplukdė žuvis ir skandino derlių

Vakare dangus aptemo

„Va­ka­re, jau po 22 va­lan­dos, dan­gus la­bai ap­te­mo, pa­si­ro­dė juo­di de­be­sys, ku­rie tik­rai ža­dė­jo lie­tų. Praė­jus gal dvi­de­šim­čiai mi­nu­čių pa­si­gir­do per­kū­ni­jos gru­mė­ji­mas, dan­gų nu­švie­tė žai­bai. La­bai smar­kiai tran­kė­si per­kū­ni­ja, net lan­gai dre­bė­jo. Su vė­jo gū­siais į že­mę pa­bi­ro le­du­kai, po jų ūž­da­mas lie­tus py­lė van­de­nį taip, kad net ry­te dar­žuo­se sto­vė­jo van­duo. To­kios liū­ties jau se­niai ne­bu­vo“, – pa­sa­ko­jo Ma­ry­tė Un­dzė­nie­nė.

Katinų džiaugsmui – tą naktį lijo žuvimis

Ry­te išė­ju­si į kie­mą Ma­ry­tė pa­ste­bė­jo, kad ka­ti­nai vai­ši­na­si švie­žia žu­vi­mi. Grįž­da­ma iš dar­žo ji pa­su­ko tven­ki­nio pu­sėn ir ap­stul­bo – pie­vo­je gu­lė­jo dar gy­vos žu­vys.

„Pra­dė­jau jas rink­ti ir mė­ty­ti į van­de­nį. Į pa­gal­bą at­sku­bė­jo sū­nus Lai­mis. Gal pus­va­lan­dį rin­ko­me iš pie­vos žu­vis. Jos bu­vo gy­vos – pa­lei­dus į van­de­nį tuoj pa­ju­din­da­vo uo­de­gą ir nu­plauk­da­vo. Pa­si­ro­do, nuo stai­gaus ir di­de­lio kie­kio van­dens iš kran­tų iš­si­lie­jo ma­no tven­ki­nu­kas, o pa­ki­lęs van­duo iš­pluk­dė žu­vis į pie­vą. Neat­si­me­nu to­kios liū­ties, kad net žu­vis į kran­tą iš­pluk­dy­tų“, – pri­si­mi­nė Ma­ry­tė.

Vanduo griūte griuvo

„Pir­ma­die­nio va­ka­rą su žmo­na Re­gi­na žiū­rė­jo­me te­le­vi­zo­rių. Lau­ke pra­dė­jo ly­no­ti, to­lu­mo­je pa­si­gir­do per­kū­ni­jos gar­sai. Stai­ga kaip tren­kė du kar­tus – at­ro­dė, kad vi­sai ša­lia na­mo. Lie­tu­mi to ne­pa­va­din­si – van­duo iš dan­gaus griū­te griu­vo. Kai­my­nų dar­že net va­gas pa­plo­vė. To van­dens jau ga­na – tu­rė­si­me il­gam“, – liū­tį pri­si­mi­nė skre­biš­kie­tis Ju­lius Lai­so­nas.

Dabar jau lietaus užtenka

Už pen­kių ki­lo­met­rų nuo Skre­biš­kių esan­čiuo­se Kvet­kuo­se lie­tus taip pat ne­gai­lė­jo van­dens.

„Ne­mu­nė­ly­je net van­duo pa­ki­lo, dar­žus jau už­tek­ti­nai pa­lais­tė. Da­bar drėg­mės tik­rai už­ten­ka. Bai­su, kad ne­pra­dė­tų, kaip per­nai, be­veik kiek­vie­ną die­ną ly­ti – ta­da ir vėl su­pū­dys bul­ves. Bu­vau su­ti­kęs žmo­gų iš Virš­ku­pė­nų pu­sės, tai pa­sa­ko­jo, kad pas juos pir­ma­die­nio va­ka­rą tik tru­pu­tį pa­krap­no­jo“, – kal­bė­jo kvet­kie­tis Rai­mon­das Ved­lu­ga.

Sandra BIELIAUSKIENĖ / „Biržiečių žodis“