Balandžio 9 d. prie LR Vyriausybės vykusiame Lietuvos pieno gamintojų protesto mitinge priimta rezoliucija dėl kritinės situacijos pieno sektoriuje.
LR Prezidentui
LR Seimui
LR Vyriausybei
REZOLIUCIJA
Dėl kritinės situacijos pieno sektoriuje
2026-04-09
Vilnius
Pastaruoju metu situacija Lietuvos pieno sektoriuje vis dar blogėja. Paskutinius pusę metų mažėja pieno supirkimo kainos. Lietuvoje pieno supirkimo kaina viena mažiausių visoje ES. Nors pieno produktų rinkose matoma kainų augimo tendencija, Lietuvoje superkamo pieno kaina dar mažinama.
2026 metai Lietuvos pieno ūkiams tampa išlikimo metais. Dėl smarkiai kritusių pieno supirkimo kainų ir tuo pat metu išaugusių degalų, trąšų, pašarų bei energetinių resursų kainų, daugelis ūkių jau šiandien dirba nuostolingai. Artėjantis pavasario darbų sezonas dar labiau didins apyvartinių lėšų poreikį, todėl dalis ūkių gali nebeturėti finansinių galimybių vykdyti būtinų žemės ūkio darbų, mažins gamybą arba bus priversti visiškai nutraukti veiklą.
Nepriėmus skubių sprendimų, Lietuva gali netekti reikšmingos dalies pieno ūkių jau per artimiausius mėnesius. Pieno ūkiai nėra verslas, kurį galima greitai atkurti – uždarius ūkius, išparduodamos karvių bandos, prarandama genetika, nutraukiamos investicijos, išardoma infrastruktūra ir prarandama kvalifikuota darbo jėga. Tokie nuostoliai būtų ilgalaikiai ir sunkiai atstatomi.
Dėl savo ateities susirūpinę ir kiti žemės ūkio sektoriai: gyvulininkystės, augalininkystės, paukštininkystės, kiaulininkystės ir kt. Neįgyvendinus šios rezoliucijos reikalavimų, kyla reali grėsmė, kad valstybė nebepajėgs apsirūpinti pieno, mėsos ir kitais būtiniausiais maisto produktais.
Rezoliucija priimta Lietuvos pieno gamintojų protesto mitinge, įvykusiame 2026 m. balandžio 9 d., prie LR Vyriausybės.
Atsižvelgdami į susidariusią situaciją, prašome:
- Skubiai skirti tikslinę 30 mln. Eur paramą pieno ūkiams iš nacionalinio biudžeto arba kreiptis į Europos Komisiją dėl paramos skyrimo iš krizių rezervo;
- Svarbu spręsti trąšų brangimo problemą, ypač kylant pavojui, kad jų apskritai pritrūksime;
- Būtina mažinti žymėto dyzelino akcizų dydžius. Žemės ūkio kooperatyvams, superkantiems žaliavinį pieną iš savo narių, ar savo nariams teikiantiems pašarų ruošimo paslaugas, turi būti skiriamos žymėto dyzelino normos;
- Būtina nedelsiant išspręsti ūkininkų kreditavimo per ILTE problemą. Ūkininkams apyvartinių lėšų trūksta jau dabar, prasidėjus pavasariniam tręšimui ir kitiems ūkio darbams, ūkininkai nepajėgūs įsigyti išbrangusių trąšų, degalų ir kitų būtinųjų sąnaudų, nes kainos už jų produkcijos supirkimą, kaip antai pieno ar grūdų, ženkliai kritusios. UAB ILTE valdyboje būtina skirti vieną poziciją žemės ūkio srities atstovui. Per paskutinius 3 metus garantijų teikimas žemės ūkiui krito 3 kartus – kredito įstaigos nebesikreipia garantijų. Siūlome pakeisti Lietuvos Respublikos Nacionalinio plėtros banko įstatymo nuostatas, suteikiant galimybę vykdyti skatinamojo finansavimo veiklą ir kitoms Lietuvoje veikiančioms finansų įstaigoms;
- Kompensuoti palūkanas ūkininkams ir pripažintiems žemės ūkio kooperatyvams, turintiems paskolas ir įgyvendinantiems investicinius projektus ne tik su ILTE garantijomis;
- Esant oligopolinei pieno perdirbimo įmonių struktūrai Lietuvos ūkininkai ir kooperatyvai turi silpnas derybines galias. Valstybei būtina įsikišti į pieno pirkėjo ir pardavėjo sutartinių santykių reguliavimą. Įstatymu būtina įtvirtinti, kad ūkininkams už pieną nebūtų galima mokėti mažesnes nei gamybos savikaina kainas. Kooperatyvai negali būti diskriminuojami kaip rinkos dalyviai;
- Statantiems karvių fermas – supaprastinti aplinkos vertinimo kriterijus bei pradėti praktikoje taikyti parengtus tipinius tvartų projektus. Svarbu sudaryti palankias sąlygas pieninio ūkio fermos projekto parengimui ir derinimui, kad procesas užtruktų ne ilgiau nei 6 mėn.;
- Sudaryti palankesnes sąlygas investicijoms į pieno ūkių plėtrą;
- Dar nuo Lietuvos įstojimo į ES tiesioginės išmokos išlieka vienos mažiausių, tai reiškia, kad mūsų ūkininkams ir patirti nuostoliai kompensuojami mažiausiai. Turi būti ieškoma galimybių jas suvienodinti nuo ateinančio finansinio laikotarpio;
- Saulės ir vėjo jėgainių statyba turi būti leidžiama tik nenašiose, ne didesnio nei 32 našumo balų žemės ūkio paskirties žemėse, sugriuvusių buvusių fermų ar kitų žemės ūkio pastatų vietose;
- Raginame parduoti ūkininkams ir žemės ūkio įmonėms įsiterpusią į jų valdas dirbamą valstybinę žemę, nukreipiant bent pusę gautų pajamų investicijoms (dotacijoms) į gamybą;
- Nepanaudotas RRF priemonės lėšas per finansinės inžinerijos priemones raginame panaudoti palūkanų kompensavimui.
|
Lietuvos pieno gamintojų asociacijos prezidentas
Jonas Vilionis