LSMU LGGC suteikė būtiną veterinarinę pagalbą iš Klaipėdos zoologijos sodo paimtiems gyvūnams

Gyvūnų būklė sunki

Bendradarbiaudami su Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (AAD) specialistais trečiadienį, rugpjūčio 26 dieną, LSMU LGGC specialistai iš Klaipėdos zoologijos sodo paėmė keturis gyvūnus – liūtą, pilkarusvę kengūrą, kalninę žąsį ir auksinį fazaną.

LGGC specialistų užduotis buvo įvertinti AAD specialistų nurodytų gyvūnų sveikatos būklę, juos paimti ir suteikti reikalingą veterinarinę pagalbą. Apžiūros metu visiems keturiems gyvūnams nustatyti sveikatingumo sutrikimų požymiai.

„Visiems paimtiems gyvūnams reikalinga veterinarinė pagalba, tačiau liūto, pilkarusvės kengūros ir kalninės žąsies būklė reikalavo ypatingai skubios pagalbos – šie gyvūnai rodė skausmo požymius. Liūtas buvo ypač išsekęs, todėl jam nedelsiant pradėtas kompleksinis gydymas“, – teigė LSMU LGGC vadovė Justina Morkūnaitė.

Pasak LSMU LGGC specialistų, liūto būklė buvo ypač sunki. Apžiūros metu gyvūnas buvo išliesėjęs ir išsekęs, aplink abi akis buvo matomi nuplikimai. Atlikus kraujo morfologinį tyrimą nustatyta stipri anemija, o biocheminis tyrimas parodė inkstų funkcijos nepakankamumą. Žaizdos citologinio tyrimo metu aptikta bakterinė ir grybelinė infekcija, o odos skutmenų tyrimas parodė užsikrėtimą ektoparazitais.

Pilkarusvė kengūra buvo vangi, apatiška ir išliesėjusi. Gyvūnas vengė minti dešine galine koja. Atlikus rentgeno tyrimą, nustatyti dešiniojo kelio sąnario pakitimai, dėl kurių įtariama osteosarkoma – piktybinis kaulinio audinio navikas. Vis dėlto galutinė diagnozė dar nėra patvirtinta – jai nustatyti reikalingi papildomi diagnostiniai tyrimai.

Kalninei žąsiai nustatytas stiprus minkštųjų audinių patinimas ties alkūnės sąnariu, smarkiai sumažėjusi sąnario judesių amplitudė. Gyvūnas taip pat rodė skausmo požymius. Įtariamas artritas, kurio diagnozei patvirtinti bus atliekami papildomi tyrimai.

Auksinio fazano apžiūros metu nustatyta, kad dešinės kojos blauzdikaulio lūžis yra netaisyklingai sugijęs. Dar prieš paėmimą gyvūnas vengė minti dešinę koją ir ją statė kreivai.

Gyvūnams suteikta laikina globa

Tokios operacijos, pasak LSMU LGGC specialistų, vykdomos bendradarbiaujant su AAD specialistais ir atsižvelgiant į konkretaus gyvūno rūšį bei jo elgsenos ir saugumo ypatumus.

„Pavojingų gyvūnų paėmimo metu LGGC veterinarijos gydytojas gyvūnui pritaiko sedaciją. Liūtas buvo seduotas naudojant injekcinį ginklą. Gyvūnui užmigus atlikta klinikinė apžiūra, paimtas kraujo mėginys, odos skutmenos bei mėginiai iš žaizdos citologiniam tyrimui. Kiti gyvūnai buvo sugauti naudojant specialius gyvūnų gaudymo graibštus, atlikta jų klinikinė apžiūra. Visi keturi gyvūnai į LSMU LGGC buvo transportuojami specialiose transportavimo dėžėse“, – sakė LSMU LGGC vadovė.

Šiuo metu visi iš Klaipėdos zoologijos sodo paimti gyvūnai apgyvendinti LSMU LGGC voljeruose ir jiems teikiama veterinarinė pagalba. Liūtui paskirti papildai anemijai gydyti, antiparazitiniai vaistai, antibiotikai, taip pat vaistai nuo skausmo ir uždegimo. Kengūrai ir žąsiai taip pat paskirti vaistai nuo skausmo, o jų sveikatos būklė bus toliau vertinama atliekant papildomus diagnostinius tyrimus.

„Gyvūnams LSMU LGGC suteikta laikinoji globa iki tol, kol iš AAD bus gauta informacija apie tolesnį jų teisinį statusą. Jei gyvūnai bus konfiskuoti, jiems bus ieškoma nuolatinių laikytojų, galinčių užtikrinti konkrečių rūšių poreikius atitinkančias laikymo ir priežiūros sąlygas“ – teigė J. Morkūnaitė.

Atsižvelgiant į liūto amžių ir sveikatos būklę, šiuo metu manoma, kad jis galėtų likti gyventi LSMU LGGC iki gyvenimo pabaigos. AAD pateiktais duomenimis, liūtui yra 19 metų, o nelaisvėje liūtai vidutiniškai gyvena apie 20 metų. Gyvenimo trukmei reikšmingos įtakos turi tinkama ir atsakinga priežiūra, visavertė mityba bei laiku suteikiama veterinarinė pagalba, įskaitant profilaktinę priežiūrą.

LSMU LGGC specialistai ir toliau stebės gyvūnų būklę, atliks reikalingus diagnostinius tyrimus ir koreguos gydymą atsižvelgdami į gyvūnų sveikatos būklę.

LMSU informacija