Lūkesčiai – kosminiai, realybė – žemiška

Netenkino apie 30 proc. prašymų

Nuo šių metų pradžios žemdirbiai gali be aukciono pirkti teisėtai naudojamą ar su jų valdoma žemės ūkio paskirties žeme besiribojančią valstybinę žemę – ne didesnį kaip 3 ha sklypą, o vienam fiziniam ar juridiniam asmeniui iš valstybės įsigytų tokių sklypų bendras plotas negali viršyti 21 ha.

Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) yra gavusi daugiau nei tris tūkstančius prašymų valstybinei žemei pirkti. Pagal gautus prašymus bendras norimas įsigyti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės plotas yra per 3,072 tūkst. ha. Daugiausia prašymų pateikta Kauno ir Šiaulių regionuose.

NŽT skelbė, kad dažniausiai gauti prašymai atmetami dėl dviejų priežasčių: asmenys neatitinka valstybinės žemės pirkėjui nustatytų reikalavimų, taip pat dėl to, jog norimas įsigyti žemės sklypas patenka į urbanizuotą ar urbanizuojamą teritoriją. Dėl neatitikimo nustatytiems žemės pardavimo kriterijams šiuo metu netenkinta apie 30 proc. gautų prašymų.

Ar sąžininga tvarka?

Vienas iš pirmųjų prašymą pirkti valstybinę žemę pateikęs Kėdainių r. ūkininkas Mindaugas Šemežys „Ūkininko patarėjui“ sakė jau gavęs sąskaitą susimokėti už nepriklausomo vertintojo žemės vertinimą – jam, kaip ir kitiems pirkėjams, tai kainuos arti 100 Eur. Kiek kainuos perkama valstybinė žemė – dar nežino. Anot ūkininko, Kėdainių krašte žemės ūkio paskirties žemė kainuoja maždaug 6–8 tūkst. Eur/ha. Valstybė parduoda 25 proc. brangiau nei rinkos kaina.

M. Šemežys teigė norintis įsigyti apie 3 ha valstybinės žemės. „Didžiausias plotas siekia maždaug 2 ha, mažiausias – 36 a. Nežinau, kokia bus šio mažo sklypo kaina. Jis buvo apžėlęs krūmais, žemę sutvarkiau, valstybei sumokėjau už kadastrinius matavimus, kad galėčiau išsinuomoti.

O dabar reikia susimokėti už vertinimą ir pirkti brangiau nei rinkos kaina. Manau, kad tai yra šiek tiek nesąžininga. Suprantame, kad valstybei reikia pinigų, bet 25 proc. priedas, galvočiau, yra per didelis“, – svarstė Kėdainių r. ūkininkas.

Kodėl privalomas vertinimas?

Reikiamais dokumentais valstybinei žemei pirkti rūpinasi ir Kėdainių krašto ūkininkų sąjungos (KRŪS) pirmininkas Mantas Župerka. Tačiau didelio optimizmo nedemonstruoja: „Kiek girdžiu, visi dejuoja, kad susidaro didelės kainos. Panašu, kad valstybė nepasitiki savo įstaigomis, Registrų centro (RC) nustatytos kainos yra pakankamai didelės, tai yra realios rinkos kainos, bet kažkodėl privalom samdyti vertintoją, mokėti už šią paslaugą ir prie įvertintos kainos dar pridėti 25 proc. Dėl papildomų vertinimų ir didelės kainos daug kas ir neskuba. Juolab kad dažnu atveju įsiterpę valstybinės žemės gabalėliai nėra tokie jau vertingi.“

Ūkininkai nepamiršta ir to, kad jie iš savo kišenės sumokėjo už valstybinės žemės sklypų projektavimus ir matavimus. „Valstybė to nepadarė, mes patys mokėjome. Kitaip tariant, apleista žemė buvo sutvarkyta mūsų lėšomis, o dabar už ją nori aukštos kainos. Vieni į kitus žvalgomės ir nesuprantame, iš kur atsirado tie 25 proc., apie juos pradžioje lyg ir nebuvo kalbėta. Niekas nesako, kad valstybę galima būtų nuskriausti, bet žemės kaina turėtų būti realesnė“, – įsitikinęs M. Župerka.

Žemės ūkis tampa nepatrauklus

Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) prezidiumo narys, Pakruojo r. ūkininkas Albinas Navickas pirmiausia atkreipė dėmesį, kad valstybinės žemės pardavimas vėluoja gal 15 metų ir dabar startavo žemdirbiams visai nepalankiu metu, kai rimtai dirbantiems ūkininkams ir bendrovėms žemės ūkio veikla tampa nebepatraukli.

„Nestabilumas tiek grūdų, tiek pieno rinkose, kritusios supirkimo kainos, nerimas dėl pasienio anglies dioksido korekcinio mechanizmo, kuris brangina trąšas – visa tai lemia, kad žmonės tikrai neskuba pirkti valstybinės žemės. Jie dabar pirmiausia galvoja apie išgyvenimą, svarsto, kaip sumažinti išaugusias sąnaudas. Čia galimybės nėra didelės, nes yra padidėję darbuotojų atlyginimai, drastiškai išaugusios kitos išlaidos, negalime stipriai sumažinti ir trąšų, nes nukentės produkcijos kokybė. Metas tikrai sudėtingas, nes tenka veržtis diržus“, – konstatavo ŪP pašnekovas.

Anot A. Navicko, tokiomis aplinkybėmis žemdirbiams nepatrauklu pirkti ir privačią, ir valstybinę žemę, juolab kad į šią ūkininkai yra jau nemažai investavę. „Žemės reforma buvo tokia apgailėtina, kad kai kurie NŽT skyriai nelabai gaudėsi, kur yra valstybinė žemė. Ūkininkai parodydavo ir prašydavo laikinų leidimų ja naudotis. Vėliau ją leido nuomotis 25 m., bet ūkininkai patys apmokėjo projektavimo darbus, kadastrinius matavimus. O dabar ta žemė brangi, kažkodėl atsiranda NŽT vertinimas, paskui dar prisideda 25 proc. Kaina viršija rinkos vertę ir iškraipo rinką“, – aiškino ūkininkas.

Jis pastebėjo, kad dažnu atveju valstybinės žemės sklypai nėra patys geriausi, būna rėžiai prie miško pakraščių ir pan. O jeigu ji yra ir mažai derlinga, tuomet ūpo pirkti visai nelieka.

„Už 40 balų ar dar mažesnio našumo žemę tektų mokėti apie 7 900 Eur/ha. Iš tokio ploto pelningumo nelauk, o kaina didelė. Pasitarę su sūnumi nusprendėme pirkti gal 2 ar 3 sklypus, o kitus nuomosimės“, – sakė A. Navickas.

Pagrindinė kliūtis – kaina

LŪS Šilalės skyriaus pirmininko Aivaro Tamošaičio manymu, prekyba valstybine žeme nėra aktyvi, nes ant prekystalio teoriškai yra pigesnių prekių, nei valstybė nori  gauti už savo prekę. „Aišku, kai kurie bando pirkti, kai kurie norėtų įsigyti tik dalį sklypų, o kai kurie valstybinės žemės neperka. Turbūt pagrindinė kliūtis – kainodara. Pas mus regione valstybinės žemės sklypai yra maži, dažnu atveju ten prasta žemė, o susimokėti reikia kaip už labai gerą. Kai perki iš privačių asmenų, nedideli gabaliukai – 50 a ar 1 ha, yra pigesni, o valstybė nori parduoti kaip už 10 ha ar 20 ha masyvo vertę“, – aiškino ŪP pašnekovas.

A. Tamošaitis mano, kad dalis ūkininkų nesimėtys pinigais ir rinksis valstybinės žemės nuomą. Anot jo, bus perkami tik parankūs ir strategiškai ūkiui svarbūs sklypai. Taip ketina elgtis ir pats ūkininkas – kai ką bandys pirkti, o kai ką paliks ateičiai.

Orientuojasi į nuomą

Valstybinės žemės pirkti neskuba ir žemės ūkio bendrovės. „Mes orientuojamės į ilgalaikę nuomą. Aišku, gerai būtų valstybinę žemę nusipirkti, mes dirbame nemažai tokių plotelių, bet dabar žemdirbiams nėra patys geriausi laikai – daug kam trūksta lėšų“, – pripažino Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) prezidiumo narė, Panevėžio r. ŽŪB „Jotainiai“ vyriausioji finansininkė Angelė Narbutienė. Pasak jos, už įsiterpusius ir panašius sklypus mokėti ketvirtadaliu brangiau, kai žemės ūkio produkcijos supirkimo kainos mažos, o gamybos savikaina aukšta, yra nerealu. „Logiška būtų pirkti rinkos kaina, bet valstybė nori daugiau uždirbti. Yra atskirų plotelių, kurie ir neverti tokios kainos. Kai perki iš privataus asmens, vyksta derybos ir pasiekiama adekvati kaina, o šiuo atveju, kaip suprantu, į derybas niekas nesileis“, – akcentavo A. Narbutienė.

Pardavimas užsitęs

A. Tamošaitis svarstė, kad politikų lūkesčiai į valstybės biudžetą greitai surinkti lėšų iš valstybinės žemės pardavimo gali nepasiteisinti. Pagrindinė to priežastis, kad šis procesas startavo nepalankiu žemdirbiams laiku, kai yra kritusios pieno ir grūdų kainos, entuziazmas nuslopęs. Ūkininko manymu, šiemet bus parduota apie 30 proc. to, ką norėtų parduoti valstybė, o per kitus dvejus metus – dar po 25 proc. „Galbūt dalis valstybinės žemės liks neparduota, ūkininkai ją dirbs pagal ilgalaikės nuomos sutartis. Manau, kad per 3 m. gal pavyks surinkti 650–700 mln. Eur. Ūkininkavimo tendencijos rodo, kad per tokį laikotarpį vieni metai būna geresni, tada gal atsiras galimybės pirkti žemę“, – samprotavo LŪS Šilalės skyriaus vadovas.

Jam antrino A. Narbutienė, pastebėjusi, kad didelio aktyvumo, perkant valstybinę žemę, šiuo metu nėra ko ir tikėtis. „Jeigu kaina būtų normali ir nebūtų tokia sudėtinga situacija žemės ūkyje, visi būtų suinteresuoti susitvarkyti su įsiterpusiais sklypais ir turėti juos savo nuosavybėje. Bet nūnai dauguma žemdirbių atliekamų pinigų neturi, išskyrus galbūt vieną kitą subjektą“, – teigė ŽŪB „Jotainiai“ atstovė.

Perteklinės pažymos

VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2026 m. kovo 13 d. numeryje!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,

arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.

Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.