Maisto kainų pokeris: koziriai prekybininkų rankose

Buvo, buvo ir pražuvo...

Dar prieš įsteigiant MT, tuometis žemės ūkio ministras Ignas Hofmanas „Ūkininko patarėjui“ aiškino, kad ji turėtų veikti keturšaliu principu – visos grandinės dalys, nuo žaliavos pateikimo, perdirbimo iki galutinio produkto pardavimo vartotojui, turėtų dalyvauti šioje taryboje. Reikėtų ieškoti priemonių teisingam kainų paskirstymui visoje grandinėje, kad visi pagrįstai gautų priklausančias pajamas ar pelną. I. Hofmanas įvardijo pirmuosius MT darbus – atlikti analizę, surinkti informaciją, kokio masto yra problema. Galų gale, ar tokia problema yra su visais produktais, ar tik su kai kuriais, o gal iš viso problemos nėra.

Seimo Sveikatos reikalų komiteto narys, partijos „Nemuno aušra“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis tuokart nebuvo toks optimistas ir ŪP teigė, kad MT kažkokios tiesioginės įtakos nei ūkininkams, nei valgytojams neturės, nes Lietuva negali nustatinėti vienų ar kitų produktų kainų. „Aušriečių“ lyderio nuomone, MT sprendimai galėtų būti labiau prevencinio pobūdžio. „MT turėtų būti sudaryta iš gamintojų, perdirbėjų, prekybininkų atstovų, ir, aišku, iš visuomenininkų. Manau, toks pasirinktas variantas būtų protingiausias – procese dalyvautų skirtingi keturių–penkių sričių specialistai ir jie galėtų teikti pasiūlymus. Pagrindinis uždavinys – prekybos centrų, parduotuvių tikrinimas, vertinimas, ar ten yra tinkamos kainos. MT tikrintų prekių, pvz., dešrelių, kainą ir klaustų, kodėl Klaipėdoje dešrelės yra brangesnės 1 Eur nei Šilutėje. Prekybininkai gali pateikti atsakymą, kad Klaipėdoje darbo užmokestis yra didesnis nei Šilutėje. Tai bus toks labai slidus dalykas. Todėl MT pirmiau turės išsianalizuoti, gauti parodymus iš prekybos centrų ir tik tada teikti vienokius ar kitokius sprendimus“, – savo mintis ŪP tąkart dėstė R. Žemaitaitis.

Ir I. Hofmano, ir R. Žemaitaičio vizijoms tuomet paprieštaravo Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorė Rūta Vainienė: „MT negali svarstyti konkrečių maisto produktų kainų, nes tai draudžia Konkurencijos įstatymas. Ir tokioje taryboje, kurioje bus kalbama apie draudžiamus susitarimus, mes, prekybininkai, tikrai nedalyvausime. Apie maisto produktų kainas negalima kalbėti dėl konkurencijos teisės. Nei su konkurentais, nei su prekių tiekėjais kainų aptarinėti negalima.“

Tuometis Lietuvos žemės ūkio tarybos narės Lietuvos grūdų augintojų asociacijos prezidentas Aušrys Macijauskas irgi abejojo tokios MT veiklos sėkme. Mat joje yra per daug dalyvių, tad kažką sutarti – itin sudėtinga. „Tokius dalykus reikėtų reguliuoti įstatymais. Yra pavyzdžių – kai kurios Europos Sąjungos (ES) šalys jau taiko įstatyminį reguliavimą. Ten nustatytos maržos, kiek ūkininkai turi gauti, o jie negali gauti mažiau nei produkcijos savikaina, bet ir vartotojai neturėtų būti skriaudžiami, kad būtų reguliuojamos maržos. O tokios sudėties MT, kaip siūloma, iškart yra užprogramuotas konfliktas. MT tikslas – mažinti kainą, nežinau, kaip tokiame konflikte būtų galima rasti aukso vidurį“, – ŪP svarstė A. Macijauskas.

MT paieškos

Jau beveik 10 mėnesių kai veikia MT, bet mažesnių maisto produktų kainų parduotuvėse ŪP nė nebandė ieškoti, nes Lietuvoje toks dalykas – neįmanomas. Už ŪP tai padarė premjerė Inga Ruginienė, prieš keletą dienų socialiniame tinkle paskelbusi: „Praėjusią savaitę lankiausi Vokietijoje ir, įsivaizduokite, mano nustebimui nebuvo ribos, kai prekybos centre palyginau maisto produktų kainas. Man norėjosi verkti, nes daugelis prekių buvo daug pigesnės nei Lietuvoje. Atmintyje įstrigo toks paprastas pavyzdys – saulėgrąžų aliejaus 1 litras ne pačiame pigiausiame Vokietijos prekybos centre be jokių akcijų kainuoja 1,5 Eur. Na, raskite Lietuvoje bent vieną prekybos centrą, kuriame saulėgrąžų aliejus be jokios akcijos kainuotų tiek arba mažiau.“

Po šituo įrašu viena iš komentatorių – Rita Raulynaitienė – parašė: „Deklaruojama, kad nuo 2025 m. pradžios dirba MT, kurios uždavinys – analizuoti kainų grandinę ir ieškoti sprendimų. Įdomu būtų pamatyti nuveiktus darbus.“

Iš tikrųjų, jau atėjo laikas kol kas ieškoti ne mažesnių kainų, o tiek daug žadėjusio ir jau dingusio G. Palucko Vyriausybės kūrinio – MT. Buvo skelbiama, kad jos pagrindiniai veiklos pricipai yra vykdyti nuolatinę maisto sektoriaus rinkos stebėseną ir analizuoti rezultatus, vertinti rinkos stebėseną bei siūlyti galimus sprendimus, prisidedančius prie didesnio kainodaros skaidrumo, savo iniciatyva ar Vyriausybės prašymu svarstyti teisės aktų maisto sektoriaus srityje projektus, teikti išvadas bei rekomendacijas, skatinti ir palaikyti ryšius tarp maisto tiekimo grandinės dalyvių (ūkininkų, maisto verslo įmonių ir perdirbėjų, žemės ūkio ir ekonomikos mokslo atstovų).

Vienas iš MT narių, Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentas Marius Dubnikovas ŪP teigė, kad buvo numatyti nauji MT posėdžiai, bet jie kol kas nešaukiami. „MT pirmininkaujant buvusiam ministrui I. Hofmanui, įvyko, rodos, trys posėdžiai. Ministru tapus Andriui Palioniui, nebuvo dar nė vieno, bet artimiausiu metu turėtų įvykti“, – kalbėjo M. Dubnikovas.

Kitas MT narys – Lietuvos žemės ūkio tarybos (LŽŪT) pirmininkas ir Lietuvos pieno gamintojų asociacijos (LPGA) prezidentas Jonas Vilionis, šiomis dienomis ŪP pripažino, kad, pasikeitus žemės ūkio ministrams, dingo ir MT posėdžiai: „MT nieko negali padaryti. R. Vainienė pareiškė turinti išlaikyti 60 tūkst. prekybos tinklų darbuotojų – supraskite, kaip norite. Pieno kainas mums sumažino kelis kartus, o parduotuvėse ar atpigo? Ne. Pažiūrėkite oficialią informaciją – Vilkyškių pieninė nupirko „Marijampolės pieno konservus“ už 28 mln. Eur, kitas perdirbėjas – kažką už 12 mln. Eur. Perdirbėjai uždirba milijonus. O kiek jų transporto priemonių su pienu važinėja per visą šalį – nuo vieno Lietuvos pakraščio iki kito. Ir už tuos pasivažinėjimus sumoka galutinis vartotojas. Ūkininkas gauna tik 10–30 ct už 1 kg. Viso to pasekmė – pusketvirto tūkstančio karvių, spalio mėnesį išvažiavusių į mėsos kombinatus.“

J. Vilionis piktinosi, kaip prekybos tinklas gali gauti 39 proc. pieno mažmeninės kainos. „Šiandien atvežė pieną, rytoj parduos, ir viskas, o aš turiu dvejus metus auginti karvių bandą už dyką, kad tik trečiaisiais metais pradėčiau gauti varganų pajamų. Mus laiko kvailiais – per nepriklausomybės metus pasistatėme 60 fermų ir jau pusę jų uždarėme. O prekybos tinklai pastatė 600 prekybos centrų. Argi MT gali daryti jiems kokią nors įtaką? MT niekam nereikalinga, nes ji nieko negali spręsti. Štai Lenkijoje, jeigu prekybos tinklai „pasišakoja“ su kainomis, valdžia uždeda jiems prekybos ploto mokestį. Tada ir baigiasi prekybininkų savivalė. O Lietuvoje – balaganas. Visi Seimo nariai, europarlamentarai, visi valdininkai myli Lietuvą, bet myli tik už valdiškus pinigus. Atimkite valdiškus pinigus ir pasibaigs jų meilė Lietuvai“, – tiesiai šviesiai kirto J. Vilionis.

MT narys, Vartotojų aljanso viceprezidentas Kęstutis Kupšys ŪP tikino, kad patariamoji institucija mūsų šalyje vis dėlto yra reikalinga. „Ilgą laiką MT posėdžiai, kol Vyriausybė tvarkėsi, nevyko, – teigė K. Kupšys. – Dabar vėl bus – artimiausias posėdis numatytas gruodžio pradžioje. Beje, aš irgi kurį laiką galvojau, kad MT jau mirė. Paaiškėjo, kad niekas dar nežada jos numarinti. Per tą laiką suspėjome išanalizuoti Katalonijos (Ispanija) maisto tarybos patirtį. Europoje tokių tarybų yra įvairių. O lietuviška – visai dar jaunutė, neturinti metų. Tad ji veikia, kaip moka – jos dalyviai turi „apsišlifuoti“, turi atsirasti tradicijos. O Katalonijos regiono maisto taryba veikia jau, rodos, nuo 2017-ųjų. Ji turi labai plačias funkcijas ir yra labai stipri.“

Paklaustas, ar mūsų šalies MT gali ką nors konkretaus nuveikti mažinant maisto produktų kainas, K. Kupšys tvirtino, jog jau klausime yra užšifruotas domėjimasis kainomis. Katalonijos tarybos veikla platesnė, joje kalbama ne vien tik apie kainas.

„Katalonai savo taryboje daug dėmesio skiria tam, kas yra jau už kainų ribų. Imasi ne reguliuoti kainas ar jas kažkaip nagrinėti, kalbama apie kitus dalykus – žiediškumą, atliekų mažinimą visoje grandinėje, produktus, kurie gaminami lokaliai. Jų taryboje veikia atskiros sekcijos, viena jų – kulinarinio paveldo ir vietinio tradicinio maisto populiarinimo. Mes nebūtinai turime siekti „nugręžti“ visus maisto grandinės dalyvius iki minimalių maržų, pelnų ar uždarbių, kad jie mums duotų bet ką ant stalo. Mums svarbu, kad maistas būtų geros kokybės, saugus, turtingas įvairių medžiagų. Turime kalbėti ir apie mūsų kulinarinį paveldą. Katalonai teigia, kad nereikia valgyti bet ko, o mes tarsi raginame duoti mums bet ką, mums svarbi tik kaina“, – lietuvius su katalonais palygino Vartotojų aljanso viceprezidentas.

Pasak redakcijos pašnekovo, prisivalgius bet ko, vėliau tenka vargti dėl to, nes ko nesumokame pirkdami maistą prekybos centruose, vėliau išleidžiame pirkdami vaistus.

Ministro įžvalgos

VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2025 m. gruodžio 2 d. numeryje!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,

arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.

Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.