„Manfredo uogos“ pirmąjį derlių skynė Motinos dienai

Ūkininkauti pradėjo senelių žemėje

Jaunasis ūkininkas M. Rudis „Ūkininko patarėjui“ pasakojo apie savo darbą užsienyje. Jis buvo emigravęs į Didžiąją Britaniją, norėjo užsidirbti pinigų, svajojo pakeliauti, gal ir įsikurti užsienyje. Prisiminė, kad emigranto kasdienybė buvo labai sunki – dirbo nelengvą fizinį darbą, vienu metu plušėjo net keliose vietose. Pramogoms ir poilsiui neliko laiko – išgaravo visos romantiškos svajonės apie emigracijos rojų. Nusprendė, kad laimės reikia ieškoti ne svetimoje šalyje, o savo krašte.

Sugrįžęs į gimtąjį Joniškio r., įsidarbino Joniškio žemės ūkio mokykloje profesijos mokytoju, tuomečiame Žemės ūkio universitete baigė nuotolines studijas ir įgijo agronomo kvalifikaciją.

M. Rudis nusprendė tapti ūkininku. Drąsutaičių k., buvusioje senelių žemėje, 2018 m. jis pradėjo kurti ūkį. Rudenį pasėjo 1,5 ha žieminių kviečių. Kitų metų pavasarį pasodino 1 ha braškių, pasėjo 3 ha vasarinių miežių. Ūkininkavimo pradžia buvo sunki, neturėjo technikos, trūko žinių ir patirties.

Tačiau atkaklumas nugalėjo: po pirmųjų nesėkmių, gamtos išbandymų ir nuostolių jaunasis ūkininkas įgijo patirties ir nutarė užveisti dar keletą hektarų braškių. Augalininkystei jis paskyrė 36 ha. Redakcijos pašnekovo teigimu, deja, dabar augalininkystės sektorius nebėra pelningas, grūdų supirkimo kainos smunka žemyn, o gamybos kaštai padidėjo, pabrango trąšos, degalai.

Sparčiu žingsniu – tik pirmyn

Prieš pradėdamas ūkininkauti, M. Rudis neturėjo patirties. Kai baigė agronomo studijas, įgijo reikalingų žinių. Jaunasis ūkininkas sakė, kad nutarė iš visų jėgų įsikabinti į senelių žemę, dar keliolika hektarų dirbamos žemės išsinuomojo. Kai pradėjo kurti savo ūkį, M. Rudis sparčiai ėmėsi darbų, parengė pirmąjį verslo planą. Lydėjo sėkmė – sulaukė finansinės ES paramos. Ūkiui kurti ir žemei dirbti įsigijo naudotos technikos – traktorių, purkštuvą, tręštuvą, naują daigų sodinamąją, iškasė 7 a vandens telkinį, įrengė laistymo sistemą.

Jaunas ir veržlus ūkininkas atkakliai kūrė savo ūkį, kurį pavadino „Manfredo uogos“. Braškių plotai kasmet vis didėjo. Antrasis verslo projektas buvo skirtas ūkiui modernizuoti. Pasisekė gauti nemažą finansinę paramą. Braškėms laistyti reikėjo daugiau vandens, todėl įsirengė artezinį gręžinį. Ūkio centre pastatė nemažą statinį, kuriame įkūrė dvi braškių saugyklas – 20 t talpos kamerą braškėms atvėsinti, kita kamera, kuri irgi 20 t talpos, skirta uogoms šaldyti. Šalia įrengė administracines patalpas, sandėlį inventoriui sudėti.

Ūkininkas užsiima mažmenine ir didmenine uogų prekyba, turi dvi prekybos vietas – Joniškio ir Pakruojo miestuose, be to, leidžia į ūkį atvykusiems klientams patiems prisiskinti uogų ir nusipirkti.

ŪP pašnekovas sakė, kad jo braškynas užima 7 ha plotą. Darbams paspartinti pernai įsigijo universalų naują traktorių, kuriuo ne tik tarpueilius purena, rudenį tarpueiliuose paklotus šiaudus įterpia į žemę, bet ir atlieka kitus ūkio darbus.

Planuoja auginti 10 ha braškių

Drąsutaičiuose esantis ūkis „Manfredo uogos“ yra mišriosios gamybos – augina ir grūdines kultūras, ir uogas. Didelis braškynas labai imlus darbui. Pats darbymetis prasidės, kai prinoks uogos. Atvirame grunte uogas skinti pradės birželio antroje pusėje. Ūkininkas viliasi, kad šį sezoną pavyks priskinti nuo 40 iki 60 t braškių. Pernai iš 1 ha priskynė vidutiniškai 7 t uogų. Praėjusių metų sezonas buvo sudėtingas, nes pavasarį buvo didelės šalnos, o vasara lietinga, todėl nemažai uogų dėl drėgmės pertekliaus sugedo.

ŪP pašnekovas pasakojo, kad šiltnamyje, kuris užima 5 a, trečiąjį sezoną augina braškes dviem aukštais: lysvėse ir virš jų pakeltuose vazonuose. Pirmąjį derlių pradėjo skinti prieš Motinos dieną. Ankstyvosios braškės paklausios, 1 kg kaina buvo 14–16 Eur. Nuskynus ankstyvojo derliaus uogas, šiltnamyje sodinami nauji daigai, tad rugpjūtį jau bus antras derlius.

Jaunojo ūkininko tikslas – padidinti braškyną iki 10 ha. Būsima ūkio vizija: iš 1 ha priskinti iki 18 t uogų. Kad tokį rekordinį derlių pavyktų užauginti, M. Rudis savo ūkyje kasmet įdiegia naujas technologijas, sodina kokybiškus, perspektyvių veislių braškių daigus.

Investicijos atsiperka

Prieš dvejus metus ūkininkas braškių lysves pradėjo dengti specialia plėvele. Redakcijos pašnekovas paaiškino, kad pirmiausia lysvėse nutiesiamos laistymo linijos, neaukštos lysvės uždengiamos kokybiška orui ir vandeniui pralaidžia juodos spalvos agroplėvele. Braškių daigus į lysves sodina ne dviem eilėmis, kaip anksčiau, o viena eilute, kad daigai turėtų vietos kuo plačiau išsikeroti. Ši technologija, pasak ūkininko, daug brangesnė, bet užtat derlius užauga didesnis, uogos švarios ir kokybiškos. Be to, braškių daigus reikia sodinti ne sodinamąja, o rankomis, nes agroplėvelėje iš anksto yra padarytos skylutės būsimam daigui pasodinti. 1 m ruože pasodinami 4 daigai. Kai lieka dvi savaitės iki braškių žydėjimo, tarpueilius traktoriumi iškloja šiaudais, kad neaugtų žolės.

Braškių augintojas minėjo, kad kokybiškus ir brangius braškių daigus perka iš Nyderlandų. Be to, jis ir pats prekiauja braškių daigais: mažus daigelius atsiveža iš užsienio, pasodina daigyklose, o kai gerai įsišaknija, parduoda būsimiems ir esamiems braškių augintojams ekologiškus daigus. Asortimentas įvairus – net 26 veislių braškių daigai. Kasmet ūkininkams parduoda iki 0,5 mln. kokybiškų braškių daigų.

Manfredo RUDŽIO nuotraukos

Projektą iš dalies finansuoja