Net ir minimalių populiacijų individai nori valgyti ir tai jie darys valstybinėje ar privačioje nuosavybėje, kurios tikslas ūkininkauti pelningai ir rentabiliai. Išeina, kad žvėrys yra valstybės nuosavybė, juos medžiotojai privalo saugoti, tačiau jie nori valgyti ir tai daro privačioje ar valstybinėje nuosavybėje, ir už jų maitinimąsi turi mokėti medžiotojai. Valstybė ir savininkai tik skaičiuoja pelną, o medžiotojų bendruomenė, švelniai tariant, yra reketuojama.
2025 m. birželio 30 d. LR Seimas priėmė LR Medžioklės įstatymo NR. IX-966 18 straipsnio pakeitimo įstatymą (2025-06-30 įstatymas Nr. XV-395), kuris įsigaliojo nuo 2026 m. sausio 1 d. Jame buvo nustatyta 5 proc. žalos tolerancijos riba, ir tai, mano nuomone, yra teisinga, nes ūkininkavimas miške ar žemės ūkyje turi rizikas, įskaitant gyvūnų daromą žalą, kurią galima spręsti draudimo, apsaugos ar net ūkinių priemonių pagalba.
Tačiau vakar Seimo Kaimo reikalų komiteto posėdyje ir vėl buvo svarstomas grupės „parlamentarų“ pateiktas minėto medžioklės įstatymo 18 straipsnio pakeitimo įstatymas (anksčiau priimto atšaukimas!). Posėdyje dalyvavo LMS „Gamta“ prezidentas Raimondas Ribačiauskas. Gaila, tačiau minėto įstatymo atšaukimui buvo pritarta. Prieš atšaukimą pasisakė Seimo narys Kęstutis Mažeika, susilaikė Seimo narys Viktoras Pranckietis. Medžiotojai, prisiminkit šias pavardes, kai reikės balsuoti! Visi sutarėme, kad skubiai reikia tobulinti žalų paskaičiavimo metodiką, organizuojant plačią diskusiją. Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Bronis Ropė įsipareigojo parašyti raginimą Aplinkos ministerijai tai atlikti. Labai keistai atrodo tai, kad visame tame žaidime valstybė yra visiškai nusišalinusi nuo savo turto (laisvėje gyvenančių populiacijų) apskaitos, išlaikymo ir kokybinio įvertinimo. LMŽD vadovas Virginijus Kantauskas pasiūlė, kad iš medžiotojų surinktų pinigų būtų kompensuojama minimali žala žemės ir miškų savininkams, ir, mano nuomone, tai teisingas pasiūlymas.
Taigi brangūs ginklo broliai, bendraminčiai, taupykite pinigėlius arba medžiokite. Nes ir vienas briedis, gyvenantis viename tūkstantyje hektarų, visada ateis valgyti į jaunuolynus, o viena šernė su paršiukais visada knis pievas ir mėgausis javų varpomis.
Raimondas RIBAČIAUSKAS, LMS „Gamta“ prezidentas
Nr. 33/7