Ashburn +1,4 °C Mažai debesuota
Antradienis, 19 Kov 2024
Ashburn +1,4 °C Mažai debesuota
Antradienis, 19 Kov 2024

Medžioklės plotuose – lietuviški medžioklės signalai

2015/11/11

Šiais metais didžiojo medžioklės sezono, varyminių medžioklių, pradžia tapo išskirtine – Vilniaus pučiamųjų ragų klubo „Tauro ragai“ kolektyvas, nuolatiniai medžiotojų švenčių, sambūrių, bendrų iškilmingų medžioklių dalyviai, išleido kelių metų kūrybos vaisių – leidinį „Lietuviški medžioklės šaukiniai“, kuris pristatomas naujajame „Medžiotojas ir meškeriotojas“ numeryje. Kompaktiškoje, patogioje naudoti medžioklėse knygutėje sudėtos 28 dažniausiai medžioklėje atliekamų signalų natos, trumpai pristatyta medžioklinių ragų Lietuvoje istorija, instrumentai, signalų naudojimo tvarka, eiliškumas. Knygutės preambulė bei signalų pavadinimai išversti į lenkų ir vokiečių kalbas. Pirmą kartą lietuviški medžioklės šaukiniai visuomenei buvo pristatyti Trakų pilies menėje 2012 m. gegužės 13 d. vykusiame bendrame Lietuvos nacionalinės filharmonijos styginių kvarteto ir Vilniaus pučiamųjų ragų klubo koncerte. Pasak Vidmanto Luniaus, klubo prezidento, įvertinus klausytojų, profesionalių muzikos žinovų reakciją ir nuomones, patiems įsitikinus, kad šaukiniai dera, neblogai skamba, nusprendėme pradėtą darbą tęsti, parašyti visus šaukinius, kurių 2012 m. dar neturėjome. Pirmą kartą su Lietuva susijusiuose istoriniuose šaltiniuose medžioklės ragas paminėtas prieš 640 m. Vygandas Marburgietis Naujoje Prūsijos kronikoje aprašo tokį 1375 m. įvykį: „<...> dažnai minėtasis Vygandas išjoja į dykrą paplėšikauti. O kai jis su savo atjojo į Dovydiškes, išgirdo ragą, tad pasiuntė pirmyn kelis , kurie susidūrė su trimis stabmeldžiais. Du iš jų paima, trečias paspruko. Randa jie ir du medžioklinius šunis.“ Nors senovės lietuviai medžioklinius ragus naudojo, tačiau melodijos, savaime aišku, liko nežinomomis. „Lietuviškų medžioklės šaukinių idėja kilo 2009 m., medžioklinių ragų muzikos festivalyje Olštyne, Lenkijoje, kur Lietuvos medžioklinių ragų kolektyvas užėmė antrą vietą. Dalyvavo apie 350 medžioklinės muzikos atlikėjų, tad visi tarpusavyje diskutavo, klausė, kaip vieni ir kiti atlieka medžioklines melodijas, šaukinius. Daugeliui kilo natūralus klausimas – kokie yra mūsų, lietuvių, medžioklės signalai? Sugrojome, jie paklausė ir nusprendė, kad lietuviški medžioklės signalai tokie pat, kaip ir jų – lenkiški. Tai „užkabino“ mūsų ambicijas, paskatino pabandyti patiems kurti lietuviškus medžioklės signalus, kurie būtų priimtini ir mūsų medžiotojams, ir reprezentuotų lietuvišką muzikos tradiciją. Pirmasis lietuviškas medžioklės šaukinys buvo „Bebras“. Tokio šaukinio neturėjo nei viena Europos šalis, kadangi bebrų ten nemedžiojo“, – pasako V. Lunius. Pasak klubo vadovo, atlikėjai norėjo, kad medžioklės šaukiniai taptų ne kažkieno vieno autoriniu, bet kolektyviniu Lietuvos medžioklinę muziką atliekančių kūrėjų darbu. Todėl jie susisiekė su Marijampolėje dar anksčiau už Vilniaus medžiotojus su medžiokliniais ragais pradėjusius drauge groti muzikantais. Jie pateikė savus melodijų variantus. Kolektyvas aptarė, kurie šaukiniai yra reikalingiausi, susiformavo visa medžioklinių šaukinių gama. Leidinyje pateikiami medžioklės šaukiniai: „Rikiuotis“, „Pasveikinimas“, „Į medžioklę“, „Varymo pradžia“, „Varymas baigtas“, „Nutraukti medžioklę“, „Medžioklės pabaiga“, „Prie stalo“, „Stumbras“, „Meška“, „Briedis“, „Elnias“, Danielius“, „Šernas“, „Stirna“, „Vilkas“, „Lūšis“, „Barsukas“, „Lapė“, „Kiti plėšrūnai“, „Bebras“, „Žąsis“, „Antis“, „Paukščiai“, „Kiškis“, „Medžioklės karalius“, „Valio, valio“, „Šv. Vito fanfaros“. Kai kurie šaukinai skirti žvėrims, kurie Lietuvoje nebemedžiojami (stumbras, meška, lūšis), tačiau jie reikalingi, nes šių žvėrių medžioklė yra Lietuviškos medžioklės tradicijos, istorijos, mitologijos dalis. Lietuviški medžioklės šaukiniai parašyti remiantis lietuvių liaudies dainų apie žvėris, paukščius ir medžioklę motyvais, juos sukūrė ir aranžavo klubo nariai: Mindaugas Gecevičius, Loranas Gadeikis, Vitas Vidzbelis, Vidmantas Lunius, Audrius Pučinskas, Paulius Lukauskas, Giedrius Labanauskas, Juozas Kiveris. Projektas – nekomercinis. Kūrėjai negavo honorarų, knyga išleista už asmenines klubo narių lėšas. Natos bei signalų aprašymas, o vėliau ir jų audio įrašas, bus nemokamai visiems prieinamas klubo internetinėje svetainėje: www.tauroragai.lt. „Esame medžioklinės muzikos entuziastai, norime prisidėti puoselėjant medžioklės kultūrą ir tradicijas. Medžioklės šaukiniai bus mūsų klubo indėlis į šių tradicijų tęstinumą ir jų atsinaujinimą. Didžiausias atlygis už įdėtą darbą – bus išgirsti medžioklės plotuose skambančius lietuviškus medžioklės signalus, kurie kiekvienai medžioklei suteiks ir šventinio iškilmingumo ir, tikimės, bus naudingi pagal savo pirminę, žinios perdavimo, paskirtį“, – sakė V. Lunius. Lietuviškus medžioklės signalus, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos profesoriaus, saksofonininko Petro Vyšniausko iniciatyva, prieš du metus, taip pat yra sukūręs kompozitorius bei dirigentas doc. Kazys Daugėla, juos atliko bei įrašė Dominykas Vyšniauskas, profesionalus trimitininkas.

Daugiau informacijos: Artūras Mankevičius, žurnalo „Medžiotojas ir meškeriotojas“ vyriausiasis redaktorius, tel. (85) 2790297, e. paštas mmredakcija@gmail.com

Dalintis
2024/03/19

Prognozė: vartotojų perkamoji galia stiprės, bet įmonių galimybės ir toliau taip sparčiai didinti darbo užmokestį senka

Daugiau nei dvejus metus sąstingio kaustomai šalies ekonomikai šiemet gyvybės įpūs sparčiau už kainas didėjantis darbo užmokestis, stiprėjanti vartotojų perkamoji galia ir vartojimas bei gausios viešojo sektoriaus investicijos...
2024/03/19

Seimas po svarstymo pritarė samanės įteisinimui

Seimas nusiteikęs legalizuoti naminukės gamybą kaimo turizmo sodybose. Iki 65 laipsnių stiprumo naminio alkoholio būtų leidžiama pagaminti 100 litrų per metus – 10 kartų mažiau, nei siūlyta anksčiau.
2024/03/19

Užsienietis mugėje nešiojosi pelėdą, ūkininkas su ūkiniais gyvuliais laikė makaką

Aplinkos apsaugos departamento (AAD) pareigūnai nustatė du neteisėtus laukinių gyvūnų laikymo atvejus: vienas asmuo Vilniuje Kaziuko mugėje turėjo į Lietuvos raudonąją knygą įtrauktą paukštį – liepsnotąją pelėdą, kitas – &Scaron...
2024/03/19

„DeLaval“ melžimo robotas palengvino ūkininko gyvenimą

Šilalės rajono Palentinio kaimo ūkininkas Gražvydas Kairys, laikantis 72 juodmarges ir holšteinų veislės pienines karves, beveik prieš pusantrų metų įsigijo „DeLaval“ savanoriško melžimo sistemos robotą VMS ...
2024/03/19

VDU Žemės ūkio akademijoje – 28-oji tarptautinė žemės ūkio paroda „Ką pasėsi... 2024“

Į Kauno  r. esantį Akademijos mstl. kovo 21–23 d. suvažiuos moderniausia žemės ūkio technika ir įranga – traktoriai, kombainai, krautuvai ir kita. Ją, kaip ir daugelį žemės ūkiui skirtų produktų ir paslaugų, atstovaus per 400 įmon...
2024/03/19

Politikų pažadai – šakėmis ant vandens

Praėjusią savaitę Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) išplatino pranešimą: „Daugiamečių pievų atstatymo klausimas – finišo tiesiojoje: Europos Komisija (EK) pritaria Lietuvos siūlymui.“ Žemdirbių bendruomenė sukluso...
2024/03/19

Žemės ūkio ministerija taps atviresnė socialiniams partneriams

Per praėjusius metus daugiau nei 200 susitikimų su partneriais dalyvavusi Žemės ūkio ministerija žengia dar vieną žingsnį bendradarbiavimui stiprinti. Atsižvelgiant į Valstybės kontrolės rekomendacijas, gerinamos sąlygos socialiniams partneriams į...
2024/03/19

Panevėžio rajone kompensacijos skirtos tik gyvenamųjų namų stogams tvarkyti

Panevėžys (JP.lt). Po 2023 metų vasarą praūžusios galingos krušos didesnių nei milijono eurų nuostolių patyrę Panevėžio rajono gyventojai negaus didelių kompensacijų, nes šalies Vyriausybė nusprendė iš dalies kompensuoti tik i...
2024/03/19

Priartėjo terminas kreiptis paramos dėl miškų atkūrimo ir saugojimo

Kovo 25 d. startuoja paraiškų pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės veiklos sritį „Miškams padarytos žalos prevencija ir atlyginimas“ teikimo Nacionalinei mokėjimo agentūrai laikotarp...