Mėnesio infliaciją rugsėjį lėmė sezoniškumas – ekonomistai

„Rugsėjo mėnesio infliacija nėra netikėtas reiškinys, kiekvienais metais rugsėjo mėnesį stebimas šiek tiek spartesnis kainų augimas, daugiausiai dėl pabrangusių drabužių, avalynės. Sezoninis reiškinys, o taip pat ir dėl sezoniškai brangesnių kai kurių maisto produktų. Šių metų rugsėjį neigiamas veiksnys buvo ir pabrangusi nafta, pabrangęs kuras, bei šiek tiek brangesnė elektra“, – BNS teigė „Swedbank“ ekonomistas N. Mačiulis.

„Nemanau, kad čia neigiamas kažkoks signalas siunčiamas apie tai, kad vėl grįžta gerokai spartesnė infliacija“, – sakė jis.

Lietuvos banko Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus ekonomistė Laura Mociūnaitė teigė, kad tikėtina, jog rugsėjį didėjo energijos kainų lygis.

„Prie to prisidėjo augusios įvairių energijos prekių kainos: pakilus elektros kainoms rinkoje, didėjo elektros kainos vartotojams, Saudo Arabijai ir Rusijai sumažinus naftos pasiūlą ir išaugus jos kainoms, brango ir naftai imli produkcija – degalai, padidėjo ir šilumos energijos kainos“, – pranešime teigė L. Mociūnaitė.

SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas BNS teigė, kad 0,7 proc. mėnesio infliacija yra mažesnė nei tikėjosi – dėl brangusių degalų ekonomistas prognozavo didesnį jos kilimą.

„Prisiminkim, kad rugsėjis kartu su kovu yra tie mėnesiai, kai mėnesinė infliacija istoriškai būna didžiausia. Nes vienas momentas yra, kad po vasaros išpardavimų visų sezoninių, visada brangsta gerokai drabužiai ir avalynė, plius dažniausiai istoriškai būna, kad daržovės brangsta“, – sakė T. Povilauskas.

„Tai, ką šiandien pamačiau, yra gerai“, – pridūrė jis.

Anot N. Mačiulio, paslaugų ir kainų brangimas jau šiek tiek išsikvėpė – atslūgo augimas mažmeninėje prekyboje, maitinimo įstaigose, restoranuose.

„Sparčiai brangusios apgyvendinimo, barų paslaugos, jos kai kuriems Lietuvos gyventojams yra sunkiau įperkamos ir dėl to rečiau vartojamos, tai jau atsispindi ir mažmeninės prekybos statistikoje, ir apskritai gyventojų sumažėjusi perkamoji galia apriboja įmonių galimybes dabar padidėjusius kai kuriuos kaštus perkelti galutiniams vartotojams“, – aiškino N. Mačiulis.

N. Mačiulis prognozuoja, kad gruodžio mėnesį metinė infliacija bus žemiau 3 proc., o kitais metais vidutinė metinė infliacija nesieks 2 procentų. Pasak jo, infliacija yra praėjusių metų problema, o toliau tikėtinas kai kurių maisto produktų pigimams. Tam įtakos turi atpigusios maisto žaliavos.

„Kviečių kaina yra nukritusi į žemiausią lygį per pastaruosius dvejus metus, energijos kainų šuolis taip pat išlieka mažai tikėtinas“, – sakė N. Mačiulis.

T. Povilausko teigimu, dėl šiek tiek didėsiančių elektros ir šilumos kainų spalį infliacija sieks 0,1-0,2 procento.

Lietuvoje rugsėjį, išankstiniais vertinimais, mėnesio infliacija siekė 0,7 procento. Išankstinė metinė infliacija siekė 4,1 proc., o vidutinė metinė infliacija – 13,3 procento.

Autorė Goda Vileikytė/BNS

123rf nuotr.