Meškuičių brakonieriavimo byla: naktiniai šūviai, konspiracija ir teisiniai paradoksai

Apie viską nuo pradžių

2026 m. birželio 18 d. Šiaulių apylinkės teismo priimtas sprendimas vienoje rezonansiškiausių brakonieriavimo bylų Lietuvoje privertė ne vieną sąžiningą ir taisyklių besilaikantį medžiotoją kilstelėti antakį. Elniai negyvi, medžiotojų būrelio reputacija sutrypta, valstybė procesams išleido tūkstančius eurų, bet brakonierių kaltė išnyko kaip dūmas. Nors teismas konstatavo, kad medžioklės taisyklės buvo pažeistos, už pačią nelegalią medžioklę niekas nesulaukė nei administracinės, nei baudžiamosios atsakomybės. Maža to, valstybė teismo nuosprendžiu vienam iš nelegalios medžioklės dalyvių dar turės kompensuoti jo teisines išlaidas – per 9 tūkst. Eur.

Keturi asmenys šv. Kūčių išvakarėse specialiai paruoštu automobiliu užsienietiškais numeriais ruošiasi į nelegalią naktinę medžioklę. Jų jau tyko apie tai perspėjimą gavę inspektoriai. Taip 2021 m. gruodžio 23-iosios vakare prasidėjo ši istorija, kurioje buvo naudojama draudžiama įranga, kruopščiai maskuojamos transporto priemonės, bandoma susitarti su pareigūnais, o dėl kilusių teisinių paradoksų galiausiai niekas taip ir nesulaukė bausmės už neteisėtą medžioklę.

Bylos duomenimis, trys iš keturių asmenų – M. G., M. M. ir M. M. – buvo Meškuičių medžiotojų būrelio nariai, vėliau sulaukę kaltinimų. Ketvirtojo asmens tapatybės nustatyti nepavyko, nes, užklupus inspektoriams, jis sugebėjo pasprukti.

Aplinkos apsaugos pareigūnas G. C. ir neetatinis inspektorius P. T., gavę informacijos apie planuojamą galimai nelegalią medžioklę, surengė jiems pasalą. Pareigūnai sekė vyšninės spalvos automobilį „Subaru Outback“ iki Tamošiūnų k. laukų. Pasak liudytojų, netrukus nakties tyloje nuaidėjo du duslūs šūviai.

Nusekę automobilį atgal į M. G. sodybą Meškuičiuose, aplinkosaugininkai ūkiniame pastate aptiko kraupų radinį – ant plėvelės gulėjo du ką tik sumedžioti ir išdoroti taurieji elniai. Vienas jų buvo jauniklis, kitas – antrametis patinas.

Tame pačiame ūkiniame pastate už chemikalų bakelių buvo rastas M. G. priklausantis graižtvinis šautuvas „Sako A7M“. Ant ginklo buvo sumontuotas garso duslintuvas ir termovizorinis naktinio matymo taikiklis „Pulsar“.

Vėliau pareigūnai nuvyko į vietą, kur, kaip įtariama, elniai buvo nušauti. Laukuose aptiktos kraujo dėmės, rasti išversti ir sniege palikti viduriai, žmogaus pėdsakai, krūmuose buvo aptikta nupjauta antramečio elnio galva su ragais, žvėrių vilkimo žymės ir automobilio vėžės. Šie įkalčiai padėjo tyrėjams nustatyti tikslias abiejų tauriųjų elnių (jauniklio ir antramečio patino) sumedžiojimo vietos koordinates bei patvirtino patį įvykio mechanizmą. Žvėrys buvo nušauti laukuose, ten pat išdoroti – išmesti viduriai ir nupjauta galva, kad būtų lengviau įkrauti į automobilį ir išvežti. Tyrimas patvirtino, kad krūmuose rasta nupjauta elnio galva priklausė vienam iš M. G. sodyboje rastų elnių.

Automobilio naudojimo aplinkybės taip pat labai iškalbingos. Bylos duomenimis, su nusikaltimo vietoje naudotu transportu buvo susijusi ištisa konspiracija. Pareigūnų teigimu, „Subaru Outback“ priklausė R. J. ir buvo specialiai paruoštas nelegalioms medžioklėms. Senas, techniškai netvarkingas automobilis buvo oficialiai išregistruotas, o ant jo uždėti užsienietiški valstybiniai numeriai. Siekiant išvengti įtarimų, transporto priemonė buvo laikoma ne kaltinamojo M. G. sodyboje, bet kaimynų kieme, iš kurio visi ir išvažiavo į laukus.

Pareigūnams atvykus į M. G. sodybą, vienas asmuo su „Subaru Outback“ automobiliu pabėgo. Aplinkosaugininkų teigimu, tai buvo M. M. Klausimas, kodėl reikėjo bėgti, jei nieko blogo nepadarei, liko neatsakytas.

Dėl šių aplinkybių trys Meškuičių medžiotojų būrelio nariai stojo prieš teismą

Žvelgiant iš teisinės pusės, medžioklė buvo laikoma šiurkščiai neteisėta dėl kelių priežasčių. Visų pirma, nebuvo užpildytas medžioklės lapas, todėl neliko jokių įrašų apie tą naktį vykusią medžioklę ar sumedžiotus gyvūnus. Antra, medžioklėje buvo naudota tuo metu draudžiama A kategorijos įranga – garso duslintuvas ir termovizorinis naktinio matymo taikiklis „Pulsar“. Be to, buvo nustatyta, kad neteisėtai sumedžioti gyvūnai buvo išgabenti ir išdoroti neįregistravus jų sumedžiojimo.

M. G. buvo kaltinamas neteisėta medžiokle pagal Baudžiamojo kodekso (BK) 272 straipsnio 1 dalį. Kaltinime nurodyta, kad jis, veikdamas bendrininkų grupėje, panaudodamas savo graižtvinį šautuvą su draudžiamais priedėliais, neteisėtai sumedžiojo du tauriuosius elnius – jauniklį ir antrametį patiną – ir padarė 9 813,10 Eur žalą gamtai bei didelę žalą gyvūnijai.

Be to, M. G. buvo pateikti dar du kaltinimai pagal BK 140 straipsnio 1 dalį dėl fizinio skausmo sukėlimo. Prokuratūra teigė, kad jis bandė susitarti su inspektoriais, jog nelegali medžioklė nebūtų fiksuota. Nepavykus susitarti, kumščiu sudavė į neetatinio aplinkosaugos inspektoriaus P. T. rankoje laikytą telefoną, kuris atsitrenkė į nukentėjusiojo veidą. Vėliau mediniu šluotos kotu M. G. ne mažiau kaip penkis kartus sudavė pareigūnui į įvairias kūno vietas.

M. M. buvo kaltinamas bendrininkavimu neteisėtoje medžioklėje pagal BK 272 straipsnio 1 dalį. Jam inkriminuota, kad jis kartu su kitais asmenimis dalyvavo neteisėtoje medžioklėje, prisidėjo prie dviejų elnių sumedžiojimo, medžioklės taisyklių pažeidimo ir žalos gamtai padarymo.

M. M. taip pat buvo kaltinamas bendrininkavimu neteisėtoje medžioklėje pagal BK 272 straipsnio 1 dalį. Kaltinime nurodyta, kad jo vairuojamu automobiliu „Subaru Outback“ buvo gabenami neteisėtai sumedžioti gyvūnai.

Supratę, kad įkliuvo, pažeidėjai, kaip teigiama byloje, mėgino susitarti su pareigūnais. M. G., pareigūnams radus nušautus elnius, siūlė pinigų ir ragino nefiksuoti įvykio. Vėliau, radus ginklą, jis prašė „susitarti“ bent dėl ginklo ir siūlė sukeisti ginklus.

Bandymai paveikti bylos eigą tęsėsi ir po įvykio. Liudytojo statusą turėjęs R. J., kuriam prieš tai priklausė nelegalioje medžioklėje naudotas automobilis „Subaru Outback“, anot P. T. parodymų, kelis kartus susitiko su P. T. ir siūlė jam atsiimti policijai pateiktą pareiškimą dėl patirto smurto. Už tai esą buvo siūloma nupirkti naują telefoną ir duoti „belekiek šaibų“, sukompromituoti kitą inspektorių, pakišant jam narkotinių medžiagų. Apie tai inspektorius G. C. pranešė Policijos departamento Imuniteto valdybai. Pats R. J. tokius teiginius neigė.

Nepaisant gausios bylos medžiagos, nė vienas asmuo nesulaukė nei baudžiamosios, nei administracinės atsakomybės už neteisėtą medžioklę. Teismas savo nuosprendį motyvavo tuo, kad baudžiamajame procese neva buvo padaryta esminių klaidų.

Kodėl brakonieriai išvengė baudžiamosios atsakomybės?

Atrodytų, įrodymų gausa – ginklas, DNR tyrimas, kraujas, pareigūnų liudijimai – turėjo garantuoti baudžiamąją atsakomybę. Tačiau teismas įrodymus sumalė į miltus ir juos padarė niekiniais.

Delsimas ir prarasti duomenys. Baudžiamasis tyrimas dėl neteisėtos medžioklės buvo pradėtas tik praėjus 15 mėn. po įvykio (iš pradžių tirtas tik administracinis nusižengimas). Dėl to telekomunikacijų bendrovės jau buvo ištrynusios geolokacijos duomenis, ir tyrėjai prarado galimybę įrodyti tikslų kaltinamųjų judėjimą.

Neatliktos ekspertizės. Nors ginklas buvo rastas, jam nebuvo paskirta balistinė ekspertizė, galėjusi įrodyti, kad šaudyta būtent iš jo. Taip pat neatliktas elnių kūnų rentgeno tyrimas.

Matematika, prieštaraujanti fizikai. Pareigūnai girdėjo du šūvius, bet veterinarai nustatė, kad elniams padaryti sužalojimai reikalavo bent 3–4 šūvių. Tai sukėlė abejonių, ar pareigūnai tikrai fiksavo visą įvykį.

Nelogiškas kaltinimas. Prokurorai kaltinamajame akte suformulavo abstraktų kaltinimą, iš kurio sekė, kad kiekvienas iš trijų vyrų nušovė po du elnius (iš viso šešis), nors rasti tik du. Neskiriant, kas konkretus šaulys, teismas pritaikė in dubio pro reo (abejonės vertinamos kaltinamojo naudai) principą. Galiausiai teismas nusprendė, kad dviejų atrankinių tauriųjų elnių – jauniklio ir antramečio patino – sumedžiojimas nesukėlė būtino baudžiamosios atsakomybės požymio – didelės žalos gyvūnijai. Atsižvelgta į išaugusią tauriųjų elnių populiaciją, sumedžiotų gyvūnų statusą ir pasikeitusią valstybės politiką medžioklės srityje. Todėl visi trys kaltinamieji dėl neteisėtos medžioklės buvo išteisinti.

Brakonieriai išvengė ir administracinės atsakomybės. Iš pradžių aplinkos apsaugos pareigūnai asmenims buvo pradėję administracines teisenas ir surašę protokolus pagal Administracinių nusižengimų kodekso (ANK) 290 straipsnio 1, 4, 5 ir 8 dalis. Šios sankcijos grėsė už bendrą Medžioklės taisyklių pažeidimą, veiksmus be atitinkamo įrašo medžioklės lape, medžiojimą draudžiamais įrankiais bei neteisėtai sumedžioto gyvūno gabenimą ar dorojimą. Kadangi tyrimas vėliau buvo perkvalifikuotas į baudžiamąjį, o teismas asmenis išteisino, administracinės baudos jiems taip pat nebuvo skirtos – teismo sprendimo metu jau buvo suėję patraukimo administracinėn atsakomybėn senaties terminai.

Taip Meškuičių brakonieriavimo byla Šiaulių apylinkės teisme baigėsi paradoksaliai – nors teismas konstatavo, kad medžioklės taisyklės buvo pažeistos, už pačią nelegalią medžioklę niekas nesulaukė nei administracinės, nei baudžiamosios atsakomybės. Ne tokio nuosprendžio laukė sąžiningi medžiotojai. Ir nors Lietuvoje teisingumą vykdo teismai, akivaizdu, kad eilinių piliečių teisingumo supratimas dažnai skiriasi nuo teisėjų, priimančių sprendimus, teisingumo supratimo. Medžiotojų bendruomenės narių nuomone, teismas savo nuosprendžiu paneigė Lietuvos Respublikos teisės aktus, reglamentuojančius medžioklės taisykles. Be abejo, teismo nuosprendis dar neįsiteisėjo ir gali būti skundžiamas apeliacine tvarka.

P.S. Tai yra asmens, stebėjusio teismo procesą, asmeninė nuomonė.

Šiaulių miesto savivaldybės tarybos narys Zakiras MEDŽIDOVAS

Redakcijos asociatyvios nuotr.