„Metų ūkis“ – konkursas už uždarų vartų?

Žurnalistai trukdytų objektyvumui?

„Ko­mi­si­jos dar­bas ne­bus ob­jek­ty­vus, jei­gu ūkių lan­ky­me da­ly­vaus ne ko­mi­si­jos na­riai. Tai ne ma­no vie­no nuo­mo­nė, o ir ki­tų ko­mi­si­jos na­rių, ir ne­tgi tų pa­čių ūki­nin­kų, ku­rių dėl duo­me­nų ap­sau­gos neatsk­lei­siu. Va to­kios ir prie­žas­tys. Kant­ry­bės. Re­zul­ta­tus api­bend­rin­sim, ir pra­ne­šim spa­lio mė­ne­sį. Ir pa­kvie­sim į ap­do­va­no­ji­mų ren­gi­nį, ku­ris vyks Va­bal­nin­ke, spa­lio 29 die­ną, „Mel­dy­no“ ren­gi­nių sa­lė­je“, – pa­reiš­kė vi­ce­me­ras.

Tai­gi, ko­mi­si­jos pir­mi­nin­ko nuo­mo­ne, žur­na­lis­tų da­ly­va­vi­mas ga­lė­tų su­truk­dy­ti ob­jek­ty­viai ver­tin­ti ūkius. Kaip ko­res­pon­den­tai ga­lė­tų pa­veik­ti ko­mi­si­jos na­rių spren­di­mus, ne­paaiš­kin­ta. Vie­toj at­sa­ky­mų pa­siū­ly­ta kant­ry­bė.

Kokie ūkiai vertinti – paslaptis

Iš vi­so „Me­tų ūkio“ kon­kur­so ko­mi­si­ja šią sa­vai­tę ap­lan­kė 12 ūkių. Ko­kiuo­se ūkiuo­se lan­kė­si, ko­mi­si­jos pir­mi­nin­kas taip pat neatsk­lei­džia, nors anks­tes­niais me­tais tai ne­bu­vo jo­kia pa­slap­tis. Kon­kur­so da­ly­viai vi­suo­me­nei bū­da­vo pri­sta­to­mi kur kas anks­čiau.

„Taip su­tar­ta šie­met. Kai bus api­bend­rin­ti re­zul­ta­tai, tuo­met ir in­for­muo­si­me. Sup­ran­tu jus, bet pa­lū­kė­ki­te“, – tei­gė S. Staš­ke­vi­čius.

Kas taip nu­ta­rė, kuo toks spren­di­mas pa­grįs­tas ir ko­dėl anks­tes­nė vie­šu­mo pra­kti­ka šie­met ta­po ne­tin­ka­ma, vi­suo­me­nei ne­paaiš­kin­ta.

Duomenų apsauga – patogi priedanga?

Jei­gu per­nai kon­kur­se da­ly­vau­jan­tys ūkiai bu­vo vie­šai įvar­di­ja­mi, ūki­nin­kai fo­tog­ra­fuo­ja­mi ir ap­ra­šo­mi, ko­dėl šie­met tie pa­tys duo­me­nys stai­ga ta­po sau­go­mi? Ar šių me­tų kon­kur­so da­ly­viai ne­su­ti­ko bū­ti vie­ši­na­mi, ar duo­me­nų ap­sau­ga tė­ra pa­to­gi prie­žas­tis neį­si­leis­ti žur­na­lis­tų? Kol ne­paaiš­kin­ta, kas konk­re­čiai pa­si­kei­tė, toks S. Staš­ke­vi­čiaus ar­gu­men­tas skam­ba neį­ti­ki­na­mai ir klai­di­nan­čiai.

Ko­dėl stai­ga pri­rei­kė slap­tu­mo? Kas per vie­ne­rius me­tus pa­si­kei­tė – kon­kur­sas, ko­mi­si­ja, ūki­nin­kai ar sa­vi­val­dy­bės po­žiū­ris į vie­šu­mą?

Kur dingo skaidrumas ir atvirumas?

Pa­gal Vi­suo­me­nės in­for­ma­vi­mo įsta­ty­mą vals­ty­bės ir sa­vi­val­dy­bių ins­ti­tu­ci­jo­se bei įstai­go­se dir­ban­tys as­me­nys pri­va­lo teik­ti vie­šą­ją in­for­ma­ci­ją apie sa­vo veik­lą žur­na­lis­tams ir vi­suo­me­nei.

Tad nuo ka­da „Me­tų ūkio“ kon­kur­so ko­mi­si­jos dar­bas vir­to ko­ne vals­ty­bi­ne pa­slap­ti­mi? Ar ko­mi­si­jos ob­jek­ty­vu­mą iš tie­sų ga­li ap­sau­go­ti tik už­ver­ti var­tai, nu­ty­li­mi da­ly­viai ir iš­si­su­ki­nė­ji­mai?

Kur tuo­met sa­vi­val­dos taip daž­nai kar­to­ja­mi lo­zun­gai apie skaid­ru­mą, vie­šu­mą ir at­vi­ru­mą vi­suo­me­nei?

Vilė LEŠČINSKIENĖ / „Biržiečių žodis“