Mobiliojo interneto naudojimas Lietuvoje auga sparčiai, tačiau ekspertai įspėja – tinklų plėtra stringa

„Rinka jau pasiekė brandos etapą. Trumpuoju laikotarpiu augimą vis dar palaiko didėjantis duomenų vartojimas, tačiau ilgalaikė plėtra priklausys nuo pakankamų investicijų į tinklų plėtrą ir modernizavimą“, – sako RRT pirmininkė Jūratė Šovienė.

Tradicinės paslaugos traukiasi

Bendros Lietuvos elektroninių ryšių sektoriaus pajamos 2025 metais siekė 921,3 mln. eurų, arba 5,1 proc. daugiau nei 2024-aisiais. Pagal pajamas didžiausia rinkos dalis atiteko „Telia Lietuva“ (39,0 proc.), „Tele2“ (28,4 proc.) ir „Bitė Lietuva“ (21,1 proc.).

Augimą beveik vienareikšmiškai lėmė duomenų perdavimo paslaugos, kurios sudarė 64 proc. visų sektoriaus pajamų – 589,3 mln. eurų, arba 6,5 proc. daugiau nei 2024 metais. Tam įtakos turėjo nuolat didėjantis suvartojamų duomenų kiekis, perėjimas prie spartesnių interneto planų bei M2M (angl. Machine-to-Machine) ir debesijos sprendimų plėtra.

O tradicinės paslaugos – balso skambučiai, SMS ir mokama televizija – toliau traukiasi, nes vartotojai vis labiau renkasi skaitmenines alternatyvas ir OTT (angl. Over-the-Top) sprendimus. Pajamos už mokamą televiziją ir radijo paslaugas 2025 metais sudarė tik 7,6 proc. visos rinkos (70,1 mln. eurų), o kalbinio ryšio paslaugos išliko stabilios – 26,4 proc. (243,3 mln. eurų).

2025 metais toliau augo M2M ir daiktų interneto (IoT) paslaugoms naudojamų galinių įrenginių skaičius – jis per metus padidėjo 20,0 proc. ir pasiekė 2,2 mln. vienetų. Šį augimą lėmė išmaniųjų skaitiklių diegimas bei transporto ir logistikos sprendimų skaitmenizavimas. Pajamos iš šių paslaugų sudarė 6,4 mln. eurų, arba 5 proc. daugiau nei 2024 metais.

Technologijų potencialas dar neatskleistas

Operatorių pateikti duomenys rodo, kad 5G tinklai Lietuvoje dar nepasiekė viso savo potencialo – šia technologija naudojasi tik 25 proc. mobiliojo interneto vartotojų, arba apie 1,02 mln. žmonių. Fiksuotojo, didelės spartos (≥1 Gb/s) interneto paslaugomis naudojosi dar mažesnė dalis – vos 5,4 proc., arba 42,8 tūkst. abonentų.

„Lėtesnį naujų technologijų įsisavinimą lemia ribota infrastruktūros aprėptis kai kuriose šalies vietovėse, kainodaros klausimai ir tai, kad dalies vartotojų poreikius patenkina jau esamos technologijos“, – pastebi J. Šovienė.

Nepaisant to, 5G tinklais perduotų duomenų kiekis 2025 metais išaugo beveik du kartus – iki 488,6 PB, sudarydamas 24 proc. visų mobiliuoju ryšiu perduotų duomenų. Vienas vartotojas per mėnesį vidutiniškai sunaudojo 44,3 GB duomenų – 20,8 proc. daugiau nei prieš metus, o tai rodo augantį mobiliųjų duomenų naudojimą ir besikeičiančius vartojimo įpročius.

Fiksuotojo interneto paslaugų skaičius pernai šiek tiek sumažėjo ir siekė 789,6 tūkst. abonentų, tačiau poreikis naudotis šviesolaidiniu internetu išlieka – juo naudojasi net 81,6 proc. vartotojų. Daugiau nei 78,5 proc. fiksuotojo interneto vartotojų pasirinko 100 Mb/s ar didesnę spartą.

„Nepaisant pažangos, kai kuriose vietovėse šviesolaidžio tinklai vis dar neprieinami, todėl tolygus modernių interneto tinklų išvystymas visoje šalyje išlieka vienu svarbiausių prioritetų“, –  dėmesį atkreipia RRT pirmininkė.

Sparta išaugo 16 proc.

2025 metais RRT, naudodama matavimo įrankį „Matuok.lt“, atliko 81,6 tūkst. mobiliojo interneto kokybės matavimų visoje šalyje – miestų gatvėse, pagrindiniuose keliuose ir traukiniuose. Apibendrinti rezultatai rodo, kad vidutinė duomenų gavimo sparta per metus išaugo 16 proc., o per penkerius metus padidėjo net 240 proc.

Operatoriams plečiant tinklus, vidutinė gavimo sparta „Telia“ tinkle siekė 285,7 Mb/s, „Tele2“ – 212 Mb/s, „Bitė Lietuva“ – 168,2 Mb/s. Dviženklis duomenų perdavimo mobiliaisiais tinklais spartos augimas fiksuojamas jau penktus metus iš eilės.

RRT teigimu, pagrindiniu tokio augimo veiksniu išlieka 5G technologijos diegimas. Gerus rezultatus parodė ir mobilusis internetas geležinkelių maršrutuose – ten vidutinė gavimo sparta, priklausomai nuo operatoriaus, siekė 122,6–192,7 Mb/s.

RRT ekspertai atkreipia dėmesį, kad dėl mobiliųjų tinklų konfigūracijos ypatumų duomenų siuntimo sparta išlieka gerokai mažesnė nei gavimo: 2025 metais ji siekė 42,6 Mb/s „Telia“ tinkle, 28,5 Mb/s „Tele2“ ir 26,6 Mb/s „Bitė Lietuva“ tinkle ir buvo panaši kaip 2024 metais.

„Nuosekliai auganti sparta rodo, kad operatorių investicijos į 5G ir tinklų modernizavimą duoda apčiuopiamų rezultatų visoje šalyje – tiek miestuose, tiek judant pagrindiniais transporto maršrutais“, – sako J. Šovienė.

Pagrindinis iššūkis – investicijos

RRT pirmininkė pastebi, kad investicijų į viešojo elektroninių ryšių tinklo infrastruktūrą mažėjimas tampa pagrindiniu sektoriaus iššūkiu. 2025 metais į šią sritį investuota 98,4 mln. eurų – 2 proc. mažiau nei 2024 metais, o investicijų ir pajamų santykis smuko iki 10,7 proc. – žemiausio lygio nuo 2020 metų.

Daugiausia lėšų – 56,5 proc. – pernai skirta fiksuotojo ryšio tinklams, reikšmingai išaugo viešųjų investicijų vaidmuo regionuose nuo 4,95 proc. iki 20,05 proc.

„Nors elektroninių ryšių paslaugų teikėjai kalba apie tinklų modernizavimą, jų investicijos yra labai atsargios. Jei regionuose nebus skatinama infrastruktūros plėtra ir nepanaudojamos viešosios lėšos, tinklų plėtra vyks labai lėtai“, – teigia J. Šovienė.

Anot jos, bendrą investicijų mažėjimą labiausiai lėmė tai, kad naujos didelės spartos (≥1 Gb/s) ir 5G paslaugos įsisavinamos lėtai. Be to, investuotojams ne visada palanki aplinka ir sudėtingi administraciniai reikalavimai riboja galimybę greitai statyti naujas bazines stotis ar šviesolaidinius tinklus.

RRT informacija