Moldova Europoje: žemės ūkio sektoriaus apžvalga

Remiantis Moldovos Respublikos nacionalinio statistikos biuro (NBS) duomenimis, pernai apie 30 proc. darbingo amžiaus gyventojų, t. y. daugiau nei 700 000 žmonių, dirbo žemės ūkio sektoriuje. Tai sudaro 30,3 proc. visų šalies darbo jėgos išteklių – tai vienas didžiausių rodiklių tarp Europos šalių.

Palyginimui, labiau išsivysčiusiose ekonomikose, tokiose kaip Vokietija, Prancūzija ar Lenkija, aktyvių gyventojų, dirbančių žemės ūkyje, dalis yra daug mažesnė ir sudaro mažiau nei 5–10 proc. aktyvios darbo jėgos, svarsto didžiausias Moldovos žemės ūkio portalas „Agroexpert“.

Moldovos Respublikoje žemės ūkis išlieka pagrindiniu kaimo vietovių darbdaviu, kadangi apie 70–80 proc. kaimo gyventojų priklauso nuo žemės ūkio sektoriaus tiesiogiai arba per su juo susijusią veiklą, pavyzdžiui, žemės ūkio produktų perdirbimą, maisto pramonę ar transportą.

Duomenys rodo, kad beveik 60 proc. šalies gyventojų gyvena kaimo vietovėse, o dauguma jų pragyvena iš žemės ūkio veiklos. Užimtumo alternatyvų trūkumas kituose ekonomikos sektoriuose kaimo vietovėse riboja darbo rinkos diversifikaciją, įtvirtindamas žemės ūkį kaip pagrindinį kaimo gyventojų pajamų šaltinį.

Darbo vietų keistenybės

Įdomu ir tai, kad pirmąjį šių metų ketvirtį iš viso registruotų laisvų darbo vietų (apie 33 tūkst.) žemės ūkio dalis sudarė tik 2,5 proc., o darbo pasiūlymų buvo tik 917, informuoja „Logos Press“. Vietos ekspertai teigia, jog didžiąją dalį oficialių pasiūlymų samdyti darbuotojus teikia didelės žemės ūkio, perdirbimo ir prekybos įmonės, turinčios daugiau ar mažiau išvystytą žaliavų bazę. Tuo tarpu ūkininkai personalo trūkumą dažniausiai sprendžia kitaip – ​​savarankišku savininkų darbu ir tam tikra forma pasitelkdami išorės rangovus bei įvairiausias kaimynines talkas. Juolab kad galiojantys teisės aktai nustato tam tikrus apribojimus valstiečių ūkių darbo jėgos samdymui.

Sezoniniai, dienos darbininkai, atliekantys įvairius darbus – nuo ​​augalų genėjimo soduose ir vynuogynuose iki uogų ir vaisių derliaus nuėmimo – greičiausiai neįtraukti į oficialių žemės ūkio laisvų darbo vietų sąrašą. Dieninių darbininkų įdarbinimą, apmokestinimą ir socialinį draudimą reglamentuoja gana naujas ir ne kartą keistas specialus įstatymas. Tačiau, kaip pastebi darbdaviai, praktikoje jis neveikia gerai.

Apsirūpinimas maistu

NBS skelbia, jog pernai šalyje vaisių, uogų ir riešutų užauginta 1,7 karto daugiau nei suvartojama, o taip pat 1,5 karto viršytas šalies grūdų poreikis. Tačiau apsirūpinimas kitais maisto produktais išlieka nepakankamas.

Pavyzdžiui, nepaisant palankių klimatinių sąlygų Moldovos apsirūpinimas įvairiomis daržovėmis siekia 85 proc., mėsa – 79 proc. pienu – 60 proc., o bulvėmis – vos 55 proc.

Pagrindinių maisto produktų gamyba šalyje toli gražu ne visada atspindi vartotojų pageidavimus. Antai vidutinis metinis suvartojimas vienam gyventojui pernai padidėjo šiose produktų kategorijose: bulvių – 79,3 kg (9 proc. daugiau nei 2023 m.); vaisių, uogų ir riešutų – 140,8 kg (8 proc. daugiau); pieno – 188,0 kg (taip pat 8 proc. augimas); mėsos – 68,6 kg (5 proc. daugiau); įvairių daržovių – 115,8 kg (1 proc. augimas).

Sumažėjo tokių produktų kategorijų suvartojimas, kaip grūdai – iki 187,9 kg (4 proc. mažiau nei 2023 m.) ir melionų – iki 14,0 kg (taip pat 4 proc. kritimas).

Kaip pastebi vietos portalas „Logos Press“, daugiausia padidėjo kai kurių masiškai importuojamų produktų (pieno, mėsos, bulvių) vartojimas, o sumažėjo grūdinių kultūrų, kurios dominuoja žemės ūkio produktų eksporte, vartojimas.

Eksportas

Remiantis NBS duomenimis, pernai žemės ūkio produktai sudarė apie 40 proc. viso Moldovos eksporto apimties. Tai reiškia, kad beveik pusė šalies užsienio valiutos pajamų gaunama pardavus žemės ūkio produktus užsienio rinkose.

Pavyzdžiui, žemės ūkio produktų eksportas generavo daugiau nei 1,5 mlrd. JAV dolerių pajamų, įskaitant tiek tiesiogines pajamas iš žemės ūkio produktų pardavimo, tiek iš jų perdirbimo ir pakavimo, kurie eksportuojami su pridėtine verte.

Šis eksportas yra nemažas šalies užsienio valiutos rezervų šaltinis, prisidedantis prie Moldovos lėjos stabilumo. Šis sektorius taip pat remia užsienio prekybos finansavimą ir padeda mažinti prekybos balanso deficitą.

Beje, pagal vieną eksporto segmentą Moldova yra tarp pasaulinių lyderių. Kaip skelbia portalas agrobiznes.md, šių metų birželį Moldovos Respublika buvo ketvirta šalis pasaulyje pagal vyšnių eksporto apimtis. Pusė jų atkeliavo į Lenkiją už geriausią kada nors Moldovos vyšnių kainą: eksportuota vyšnių už 3,1 mln. JAV dolerių. Palyginimui: 2023 m. ir 2024 m. vyšnių eksportas atnešė maždaug po 2,3 ​​mln. JAV dolerių pajamų.

Darbo našumo ir technikos problema

„Agroexpert“ konstatuoja, jog viena iš pagrindinių Moldovos žemės ūkio problemų yra mažas darbo našumas ir senos technologijos, apskritai visos žemės ūkio technikos nusidėvėjimas. Šie veiksniai tiesiogiai veikia žemės ūkio sektoriaus efektyvumą, ūkininkų pajamas ir Moldovos produktų konkurencingumą vidaus ir užsienio rinkose.

Moldovos žemės ūkio darbo našumas yra mažesnis nei kitose Europos šalyse, daugiausia dėl pasenusių technologijų, žemo automatizavimo lygio ir nepakankamos darbuotojų kvalifikacijos.

Moldovos ir kelių kaimyninių šalių našumo rodiklių palyginimas išryškina šios problemos mastą. Pavyzdžiui, euro ekvivalentu išreikštas darbo našumas Moldovos žemės ūkyje siekia vos 2300 EUR, Ukrainoje – 3600 EUR, Rumunijoje – 5800 EUR, o Lenkijoje – 8400 EUR.

Moldovoje žemės ūkio technika dažnai naudojama iki tokio būklės, kai jos jau neįmanoma pataisyti – 20-25 metus, kai tuo tarpu kaimyninėje Rumunijoje apie 10 metų, Lenkijoje – 8 metus, Vokietijoje – 7 metus.  Žinoma, tai turi įtakos ir darbo našumui bei padidina gedimų riziką. Ši situacija akivaizdžiai demonstruoja poreikį investuoti į technikos parko modernizavimą, siekiant padidinti našumą ir sumažinti priežiūros išlaidas.

Derybos dėl integracijos į ES

Moldovos Žemės ūkio ir maisto pramonės ministerija (MAIA) praėjusią savaitę kaip tik baigė dvišales derybų sesijas su Europos Komisija dėl trijų sudėtingiausių integracijos į Bendriją skyrių: Žemės ūkis ir kaimo plėtra (11 skyrius), Maisto saugos, veterinarijos ir fitosanitarijos politika (12 skyrius) bei Žuvininkystė ir akvakultūra (13 skyrius).

Proceso metu minėta ministerija ir kitos atsakingos institucijos pristatė pasirengimo stojimui į ES lygį tiksliniuose sektoriuose, taip pat Moldovos Respublikos įsipareigojimus perkelti Europos Sąjungos reikalavimus į nacionalinės teisės aktus.

Kaip skelbia agrobiznes.md. visi derybiniai skyriai apima maždaug 2000 Europos aktų ir reglamentų, kurių dauguma patenka į 12 skyrių – „Maisto saugos, veterinarijos ir fitosanitarijos politika“. Iki šiol į nacionalinę teisę visiškai arba iš dalies perkelta maždaug 600 reikalaujamų ES teisės aktų.

Akivaizdu, jog Moldovos laukia dar ilgas integracijos į ES kelias. Užbaigus derybas bei visų skyrių perkėlimą į nacionalinę teisę, Europos Komisija dar pateiks derybinę ataskaitą su kiekvieno skyriaus išvadomis bei rekomendacijomis. Ir tik įgyvendinus visas rekomendacijas turėtų prasidėti konkrečių stojimo į ES terminų derinimas bei konsultacijos su visos Bendrijos narėmis dėl priėmimo.

Parengė Ričardas Čekutis