Nacionalinė žemės tarnyba primena ūkininkams apie galimybę nusipirkti žemės ūkio paskirties žemę

„Galimybė įsigyti valstybės žemės ūkininkui suteikia daugiau laisvės ir tvirtesnį pagrindą planuoti savo ūkio ateitį. Ypač kai jis jau daugelį metų dirba tą žemę arba kai įsigyjamas sklypas ribojasi su jo turima žeme. Be to, didžioji dalis už parduotą žemę gautų lėšų keliauja į Valstybės gynybos fondą. Vadinasi, pirkdamas žemę savo ūkiui, ūkininkas prisideda ir prie šalies saugumo. Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) užduotis šiame procese yra padėti ūkininkui suprasti, ar jis gali įsigyti konkretų sklypą, kokių sąlygų reikia laikytis ir kokius dokumentus pateikti“, – sako laikinai NŽT direktoriaus pareigas einantis Dovydas Petraška.

Įsigyti galima iki 3 ha ploto valstybinės žemės sklypus neurbanizuotose teritorijose, tinkamose žemės ūkio veiklai, jeigu jie nėra rezervuoti investiciniams projektams ar karinei infrastruktūrai. Vienam asmeniui iš valstybės įsigytų tokių sklypų bendras plotas negali viršyti 21 ha, o bendras asmeniui ir su juo susijusiems asmenims priklausantis žemės plotas negali viršyti 500 ha.

Reikalavimai keliami ir pirkėjui. Fizinis asmuo turi būti ne trumpiau kaip trejus metus įregistravęs ūkininko ūkį arba turėti profesinį pasirengimą ūkininkauti ir pastaruosius trejus metus deklaruoti pajamas iš žemės ūkio veiklos. Pastaruoju atveju kartu su prašymu reikia pateikti Valstybinės mokesčių inspekcijos priimtas metines pajamų mokesčio deklaracijas (GPM311). Vien pasėlių deklaracijų, ūkio apskaitos žurnalų, sąskaitų ar čekių tam nepakanka.

Juridiniams asmenims taikoma sąlyga būti žemės ūkio produkcijos gamintojais, o pajamos iš prekinės žemės ūkio produkcijos realizavimo per pastaruosius trejus metus turi sudaryti daugiau kaip pusę visų gaunamų pajamų.

Prieš teikiant prašymą valstybinei žemei įsigyti, NŽT ragina atidžiai įvertinti, ar pirkėjas ir norimas įsigyti sklypas atitinka visus keliamus reikalavimus. Viena dažniausiai pasitaikančių priežasčių, dėl kurių prašymai netenkinami, – pageidaujami įsigyti žemės sklypai patenka į urbanizuotas arba urbanizuojamas teritorijas. Jose valstybinė žemės ūkio paskirties žemė neparduodama.

Ūkininkams, planuojantiems įsigyti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės, NŽT yra parengusi prašymų teikimo atmintinę ir atsakymus į dažniausiai užduodamus klausimus. Šią informaciją galima rasti NŽT interneto svetainėje.

Nuo metų pradžios NŽT jau sudarė sandorių dėl 651 ha valstybinės žemės ūkio paskirties žemės. Aktyviausiai ją perka Šiaulių, Šilutės, Vilkaviškio, Šakių ir Kėdainių r. ūkininkai.

Pienionių k. (Anykščių r.) ūkininkas Arūnas Liogė neseniai įsigijo 2,3 ha valstybinės žemės ūkio paskirties žemės. Jis sako tokia galimybe esantis patenkintas.

„Kai ilgą laiką tą pačią žemę nuomoji ir prižiūri, aišku, norisi, kad ji būtų tavo. Mano atveju tas sklypas dar ir susijungė su kita mano žeme, todėl dabar turiu vientisą plotą. Jį tiesiog daug patogiau dirbti ir prižiūrėti“, – pasakoja A. Liogė.

Ūkininkas teigiamai vertina ir prašymo įsigyti valstybinę žemę pateikimo bei nagrinėjimo tvarką.

„Prašymą pateikiau elektroniniu būdu per Žemės informacinę sistemą (ŽIS). Nereikėjo niekur važiuoti, laukti eilėse ar ranka pildyti popierių. Žinau, kad prašymą galima pateikti ir kitu būdu, bet per sistemą man buvo greičiau ir patogiau. Be to, visą laiką galėjau matyti, kas vyksta su mano prašymu, kokia jo nagrinėjimo stadija. Nereikėjo skambinti ir klausinėti. Manau, kai procesas taip matomas, ir specialistams yra tam tikras įpareigojimas viską padaryti laiku“, – savo patirtimi dalijasi A. Liogė.

Vis dėlto ūkininkas turi ir pastabų dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės pardavimo. Pirmiausia – dėl jos kainos. „Manau, kad žemės kaina tikrai per aukšta. Jeigu tokį sklypą pirkčiau iš privataus žmogaus rinkos kaina, mano skaičiavimu, būčiau sumokėjęs maždaug perpus mažiau. Tai galiu sakyti, kad permokėjau, bet tokia yra realybė. Jeigu kaina būtų nustatoma kitaip, manau, ir norinčiųjų pirkti valstybinę žemę būtų daugiau“, – sako jis.

Pagal galiojančius teisės aktus šiuo metu valstybinės žemės ūkio paskirties žemės pardavimo kaina nustatoma palyginus masinio ir individualiojo vertinimo metu nustatytas vertes. Pasirenkama didesnė vertė ir ji padidinama 25 proc.

A. Liogei klausimų kilo ir dėl sumokėtų pinigų administravimo. „Už žemę mokėjau per ŽIS. Patogu, viskas gerai. Bet po kelių dienų pažiūrėjau banko sąskaitos išrašą ir pamačiau, kad mokėjimo gavėjas yra „Paysera“. Natūraliai kilo klausimas: ar valstybė tikrai negali apsieiti be mokėjimų tarpininko? Ir, aišku, pirmą kartą tai pamačius šmėsteli mintis – ar mano pinigai tikrai nukeliavo ten, kur turi nukeliauti?“ – pasakoja ūkininkas.

NŽT atkreipia dėmesį ir paaiškina, kad toks nerimas yra be pagrindo. Vienas iš ŽIS tikslų yra užtikrinti galimybę asmenims vieno langelio principu gauti institucijų teikiamas elektronines paslaugas ir jas apmokėti iš karto sistemoje. Paslaugos sistemoje yra teikiamos per Valstybės informacinių išteklių sąveikumo platformą, kurioje bankiniai mokėjimų pavedimai atliekami per tarpininką UAB „Paysera LT“. Šioms paslaugoms teikti bendrovė yra laimėjusi tarptautinį viešąjį pirkimą ir turi Lietuvos banko suteiktą licenciją.

Už šiemet parduotą iki 3 ha ploto valstybinę žemės ūkio paskirties žemę gauta daugiau kaip 5,9 mln. Eur pajamų. 80 proc. šių pajamų parvestą į Valstybės gynybos fondą.

Nr. 240/8