Nafta brangsta: Izraelio – Irano konflikto kainą mokės visas pasaulis

Reikšmingai supurtytos energetikos nešėjų ir naftos rinkos. Brent rūšies naftos kaina buvo pašokusi net 13 proc. pramušė 70 $/barelį ribą. Nenuostabu, Iranas yra viena svarbiausių naftą išgaunančių šalių ir rinkos dalyviai nerimauja, kad konfliktas gali sukelti šios žaliavos pasiūlos sutrikimus ir išbalansuoti rinką. Remiantis JAV Energetikos informacijos administracijos (EIA) duomenimis, Iranas pagamina apie 4 proc. pasaulio naftos. 2023 m. Irano naftos gavyba siekė 3,99 mln. barelių per dieną.

Be to, karinio konflikto akivaizdoje strategiškai svarbi yra ir Irano geografinė padėtis: karo atveju galimi reikšmingi naftos ir dujų logistikos sutrikimai, ypač per Hormūzo sąsiaurį, kuriuo transportuojama apie penktadalis pasaulinės naftos. Iranui nusprendus per šį sąsiaurį apriboti energetikos nešėjų transportą iš kertinių Persijos įlankos naftos eksporto uostų, grėstų rimtu naftos kainų šoku. Nestabilumas regione paveiktų ir gamtinių dujų tiekimą, pavyzdžiui, Kataro eksportą, kuris ypač aktualus Europai.

Aštri finansų rinkų reakcija

Ši Izraelio ataka, į kurią Iranas jau dronais pradėjo žadėtą skausmingą atsaką, gali įsiplieksti į labai rimtą plataus masto karą. Kol kas neaišku, ar neteks JAV įsikišti ginant savo interesus ir personalą regione. Sunku vertinti, kokia bus artimesnius ryšius su Iranu mezgusių Rusijos ir Kinijos pozicija. Taigi, erdvės įvairiems šio konflikto platesnės eskalacijos scenarijams yra labai daug.

Nenuostabu, kad finansų rinkų dalyviai į tai reaguoja jautriai. Traukiamasi iš rizikingesnių aktyvų, krenta akcijų indeksai, ieškoma saugumo tradiciniuose užutekiuose: brangsta auksas, kyla saugiųjų valiutų vertės. Naftos kainos smarkiai šoktelėjo – tarptautinis etalonas „Brent“ pakilo net 12,5 proc., prieš kiek sumažėdamas ir stabilizuodamasis apie 8 proc. aukščiau – maždaug iki 75 JAV dolerių už barelį Europoje.

Pasaulio ekonomikai naftos rinkos ir iškastinio kuro svarba išlieka per didelė.

Naftos rinka neefektyvi, OPEC+ kartelis vienija ir didelės geopolitinės rizikos valstybes. O toms rizikoms, kaip šįkart, pasireiškus, naftos ir kitų energetikos nešėjų kainų šokas nuvilnija plačiai per viso pasaulio ekonomiką ir skverbiasi į kone visas pridėtinės vertės grandines. Tai keičia šalių infliacijos ir ekonominės raidos trajektorijas, skurdina gyventojus, išbalansuoja įmonių veiklos planus bei kartais, įsisukus spiraliniams infliacijos procesams, priverčia sureaguoti ir pinigų politikos formuotojus.

Kaip tai paveiks mus?

Šiemet Lietuvoje stebima aukštesnė infliacija. Tai lėmė nuo metų pradžios kilstelėti akcizai alkoholiui, tabakui, degalams ir kylančios paslaugų kainos. Tiesa, padidintų akcizų kurui poveikį iš dalies kompensavo palyginti atitinkamu laikotarpiu pernai net grubiai penktadaliu atpigusi naftos kaina, drauge žemyn nusitempusi ir degalų kainas galutiniam vartotojui. Deja, tuo pasidžiaugti pavyko trumpai. Jei konfliktas neslops, o tik eskaluosis, tikėtina, kad netruks naftos rinkos dirglumas ir jį įskaičiavusi naftos kaina atsispindėti degalinių švieslentėse.

Brangstanti nafta – geros žinios Ukrainą alinančiai agresorei rusijai. Šią savaitę agresorės Dūmai teko patvirtinti šių metų biudžeto pataisas, numatančias daugiau nei 1,79 trilijono rublių (maždaug 15 mlrd. JAV dolerių) pajamų sumažėjimą ir deficitą, išaugusį dėl nukritusių naftos bei dujų pajamų. Užsitęsęs Izraelio – Irano konfliktas vėl gausiau atsuktų rusijos karo mašinai finansavimosi energetikos nešėjais čiaupą.

Dar vienas argumentas mažinti ekonominę priklausomybę nuo iškastinio kuro.

Jau rusijos Europai paskelbtas energetinis karas prieš invaziją į Ukrainą parodė, kad būtina transformuotis savo energetikos nešėjų balansus ir atsiriboti nuo iškastinio kuro. Nuolatiniai geopolitiniai konfliktai Artimuosiuose Rytuose apie šią būtinybę tik dar kartą primena. Tik didindami atsinaujinančių energetikos išteklių dedamąją suvartojime, ilgainiui galėsime atsiriboti nuo šio sunkiai prognozuojamo makroekonominio faktoriaus.