Namai sugrįžtantiems paukščiams: ką reikia žinoti prieš keliant inkilus

Uždarieji inkilai su landa

Dažniausiai keliami uždarieji, turintys apvalią angą-landą, inkilai. Tokie inkilai skirti paukščiams, kurie peri drevėse, todėl jiems svarbu, kad lizdas būtų uždaras ir apsaugotas nuo vėjo bei lietaus.

Uždaruose inkiluose dažniausiai apsigyvena zylės, musinukės, žvirbliai, bukučiai ir varnėnai. Pagrindinis šių inkilų skirtumas – landos dydis. Jei landa per maža, paukštis negalės patekti į vidų, o jei per didelė – inkile gali apsigyventi nepageidaujamos rūšys ar net plėšrūnai.

Maždaug 28 mm skersmens anga labiausiai tinka mėlynosioms zylėms, 32 mm – didžiosioms zylėms ir musinukėms. Žvirbliams reikalinga apie 35 mm, o varnėnams – maždaug 45 mm skersmens landa.

Tokie inkilai dažniausiai kabinami soduose, parkuose ir miškuose 2–4 m aukštyje.

Pusiau atviri inkilai

Ne visi paukščiai renkasi uždarus inkilus. Kai kurios rūšys lizdus krauna pusiau atvirose vietose: pastogėse, nišose, po stogais ar tarp šakų. Jiems skirti pusiau atviri inkilai. Tai dėžutės tipo konstrukcijos, kurių priekinė sienelė nėra visiškai uždara – paliekama didesnė anga arba tik dalis sienelės.

Tokiuose inkiluose gali apsigyventi raudonuodegės, liepsnelės, pilkosios musinukės ar kielės. Šios rūšys mažiau linkusios rinktis visiškai uždaras lizdavietes, todėl pusiau atvira konstrukcija joms yra tinkamesnė.

Vis dėlto pusiau atviri inkilai yra mažiau apsaugoti nuo plėšrūnų, todėl juos būtina kabinti ramiose vietose, kur nėra lengvos prieigos katėms ar kiaunėms. Dažniausiai jie tvirtinami prie pastatų sienų, po stogeliu ar kitose nuo lietaus apsaugotose vietose.

Dideli inkilai pelėdoms ir plėšriesiems paukščiams

Kai kurios paukščių rūšys yra didesnės, todėl joms reikia erdvesnių lizdaviečių. Pelėdos ir kai kurie plėšrieji paukščiai taip pat gali naudotis inkilais.

Pelėdoms skirti inkilai yra dideli ir tvirti, gaminami iš storų lentų ar rąstų. Jie kabinami aukščiau nei įprasti inkilai – paprastai 4–8 m aukštyje, miško pakraščiuose ar kitose ramiose vietose. Tokiuose inkiluose gali apsigyventi naminės pelėdos, lututės ir kitos panašios rūšys.

Šiuos inkilus pagaminti ir iškelti sudėtingiau nei įprastus, nes jie turi būti didesni, tvirtesni ir kabinami aukščiau. Tačiau pastangos atsiperka – pelėdos atlieka svarbų vaidmenį ekosistemoje, padėdamos reguliuoti graužikų populiaciją.

Kolonijiniai inkilai

Kolonijiniai inkilai skirti paukščiams, kurie peri grupėmis, arti vieni kitų. Tokie inkilai primena daugiabutį, kuriame įrengti keli lizdų skyriai su atskiromis angomis. Kiekviena pora turi savo lizdavietę, tačiau visi gyvena vienoje konstrukcijoje.

Kolonijiniai inkilai dažniausiai tinka žvirbliams, taip pat kai kurioms kregždžių rūšims, kurioms įrengiami specialūs lizdų moduliai. Jie veiksmingiausi ten, kur jau gyvena atitinkamų rūšių paukščiai. Kartais kolonijiniai inkilai užimami ne iš karto, o tik po metų ar dvejų.

Dažniausiai jie kabinami ant pastatų sienų ar didesnių medžių kelių metrų aukštyje.

Inkilai šikšnosparniams

Pavasarį šikšnosparniai, pabudę iš žiemos miego, ieško ramių, šiltų ir sausų slėptuvių. Vasarą tokiomis slėptuvėmis gali tapti specialūs inkilai, kuriuose jie ilsisi ir augina jauniklius.

VMU miškininkai primena, kad šikšnosparnių inkilai skiriasi nuo paukščių inkilų. Patekimo anga turi būti siaura ir pailga – dažniausiai 1,5–2 cm pločio plyšys inkilo apačioje arba priekinėje dalyje. Tokia anga padeda apsaugoti nuo plėšrūnų ir skersvėjų bei palaikyti stabilesnę temperatūrą inkilo viduje.

Šiuos inkilus rekomenduojama kabinti 3–5 m aukštyje, ramioje, nuo vėjo apsaugotoje vietoje, atsuktoje į pietus ar pietryčius.

Tinkamas inkilas yra didelė pagalba vasarojantiems paukščiams

Miškininkai ragina gyventojus inkilus kelti atsakingai ir domėtis, kokioms rūšims jie skirti. Tinkamai sukaltas inkilas gali tapti saugiais namais ne vienai paukščių kartai.

Inkilus rekomenduojama kabinti kelių metrų aukštyje, stabiliai pritvirtinti, o angą nukreipti į rytus arba pietryčius, kad būtų išvengta stiprių vėjų ir perkaitimo. Inkilų gamybai patariama naudoti natūralią medieną. Reikėtų vengti plastiko ar metalo, kurie gali perkaisti. Vidaus paviršių reikėtų palikti šiurkštų, kad jaunikliai galėtų lengvai išlipti. Nerekomenduojama naudoti cheminių impregnantų ar stiprių dažų.

Inkilai turėtų būti reguliariai prižiūrimi – geriausia juos išvalyti rudenį arba ankstyvą pavasarį.

VMU informacija