Natūralūs miškai karščio bangas atlaiko geriau nei įveisti žmogaus

Klimato kaitai spartėjant, miškai atsiduria dvigubame vaidmenyje. Viena vertus, jie sugeria didelę dalį žmonių išmetamo anglies dioksido (CO₂) ir padeda lėtinti klimato kaitą. Kita vertus, patys vis dažniau kenčia nuo karščio bangų, sausrų, gaisrų ir kenkėjų.

Nauji moksliniai tyrimai rodo, kad vien sodinti daugiau medžių nebepakanka – būtina galvoti ir apie jų gebėjimą išgyventi ateities klimato sąlygomis.

Natūralūs miškai pasirodė atsparesni

Šią vasarą paskelbtame tarptautiniame tyrime mokslininkai analizavo, kaip miškai reaguoja į vadinamuosius sudėtinius sausros ir karščio bangų reiškinius (angl. compound drought–heat wave events), kai vienu metu pasireiškia ir ilgalaikė sausra, ir ekstremalus karštis.

Kaip skelbiama tyrime, daugiau kaip 70 proc. analizuotų teritorijų natūralūs miškai patyrė mažesnę žalą nei pasodinti žmogaus. Tyrėjų teigimu, natūraliuose miškuose didesnė medžių rūšių įvairovė, skirtingas medžių amžius ir sudėtingesnė miško struktūra padeda geriau paskirstyti vandens išteklius ir sumažina karščio daromą žalą.

Tuo tarpu žmogaus įveisti miškai, kuriuose dažnai vyrauja viena ar kelios medžių rūšys, į ekstremalias oro sąlygas reagavo jautriau.

Pasak tyrimo autorių, tai svarbi žinia šalims, kurios klimato kaitą planuoja švelninti daugiausia sodindamos naujus miškus.

Miškų ateitį lems ne tik sodinimas

Panašią žinią siunčia ir mokslo žurnale Nature Climate Change paskelbtas komentaras apie medžių ir miškų atsparumo ribas.

Mokslininkai atkreipia dėmesį, kad vis dažnėjančios karščio bangos leidžia geriau suprasti, kiek iš tiesų medžiai gali pakelti aukštą temperatūrą. Kai ši riba peržengiama, sutrinka vandens apytaka, lėtėja fotosintezė, silpnėja augimas, o ilgainiui didėja medžių žuvimo rizika.

Todėl vis dažniau kalbama apie miškų atsparumą (angl. forest resilience). Ši sąvoka apibūdina miško gebėjimą atlaikyti klimato sukrėtimus – karščio bangas, sausras, audras ar kenkėjų antplūdžius – ir po jų išlikti gyvybingam.

Mokslininkų teigimu, klimato politikos sėkmę ateityje lems ne tik pasodintų medžių skaičius, bet ir tai, ar jie sugebės išgyventi vis ekstremalesnėmis klimato sąlygomis.

Nerimą kelia ir medžių mirtingumas

Dar vienas šią vasarą paskelbtas Nature Communications tyrimas analizavo beveik pusę milijono medžių Prancūzijoje.

Rezultatai parodė, kad nuo 2015 metų kai kurių rūšių medžių mirtingumas išaugo nuo pusantro iki keturių kartų. Tyrėjai šį pokytį sieja su šiltėjančiu klimatu, dažnesnėmis karščio bangomis ir vis labiau sutrikusiu sezoniniu orų ritmu.

Mokslininkų vertinimu, klimato kaita veikia ne tik pavienius medžius – ji gali keisti visų miško ekosistemų gebėjimą kaupti anglį ir atlikti kitas gyvybiškai svarbias funkcijas.

Ką tai reiškia Lietuvai?

Lietuvoje kasmet vyksta miškasodžiai, o medžių sodinimas dažnai pristatomas kaip vienas paprasčiausių būdų prisidėti prie klimato kaitos švelninimo. Mokslininkai pabrėžia, kad tokios iniciatyvos išlieka svarbios, tačiau vien jų nebepakanka.

Vis daugiau dėmesio reikės skirti tam, kokios medžių rūšys sodinamos, ar jos prisitaikiusios prie šylančio klimato, kaip išlaikoma genetinė įvairovė ir ar atkuriami įvairiarūšiai, natūraliems miškams artimi medynai.

Mišrūs miškai paprastai geriau išnaudoja dirvožemio drėgmę, yra atsparesni ligoms ir kenkėjams, o ekstremalių orų metu rečiau patiria didelio masto pažeidimus.

Nuo medžių skaičiaus – prie miškų kokybės

Dar visai neseniai svarbiausias klausimas buvo, kiek medžių pasodinsime.

Šiandien mokslas siūlo užduoti kitą klausimą – kiek jų sulauks brandos ir po kelių dešimtmečių vis dar saugos biologinę įvairovę, kaups anglį ir padės žmonėms prisitaikyti prie klimato kaitos.

Todėl ateities miškų politika turėtų būti matuojama ne vien pasodintų sodinukų skaičiumi. Ne mažiau svarbu kurti atsparius, įvairius ir natūraliems miškams artimus medynus, kurie galėtų išlikti sparčiai šylančiame pasaulyje.

Kaip rodo naujausi tyrimai, klimato kaitos sąlygomis vien sodinti medžius nebepakanka. Svarbiausia – užauginti mišką, kuris išliks.

„Klimato reporterių“ informacija