Saugomų buveinių tvarkymo įkainiai: nauda gamtai ar pinigų švaistymas?

Siūlo fiksuotą įkainį

„Ūkininko patarėjas“ jau ne kartą rašė, kad posūkis žaliąja kryptimi atvėrė plačias galimybes asmenims, kurie negamina jokios žemės ūkio produkcijos, tik taikosi į paramą aplinkosaugai. Saugoti gamtą ir aplinką – šventas reikalas, ir tai visiems suprantama. Tačiau žemdirbiams į akis krenta tai, kad šiame reikale galbūt yra nemažai perlenkimų, kurie finansuojami iš biudžeto lėšų. Klausimų kelia ir tam skiriamos sumos, kurias žemdirbiai lygina su parama kitoms panašioms jų įgyvendinamoms veikloms.

Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginiame plane (SP) yra atsiradusi nauja priemonė „Negamybinės investicijos, susijusios su biologinės įvairovės, buveinių, kraštovaizdžio atkūrimu ir išsaugojimu“. Pagal ją parama skiriama atkuriamoms ir saugomoms rūšių buveinėms – meldinių nendrinukių, balinio vėžlio, kraujalakinio melsvio, niūriaspalvio auksavabalio, šiaurinio auksinuko, auksuotosios šaškytės, plikažiedžio linlapio, stulgio, paprastojo griciuko, raudonkojo tuliko, didžiosios kuolingos, taip pat – Europos Bendrijos (EB) svarbos natūralioms buveinėms – miškapievių, kadagynų, medžiais apaugusių ganyklų, nesusivėrusių žemyninių smiltpievių, karbonatinių smėlynų pievų, stepinių pievų, rūšių turtingų briedgaurynų, melvenynų.

Tik pradėjus įgyvendinti SP, pagal šią priemonę buvo numatyta, kad už sumedėjusios augalijos pašalinimo ir sutvarkymo darbus gali būti skiriama 1 600 Eur/ha, už žolinės augalijos – 500 Eur/ha. Pašalintos augalijos išvežimo darbai įkainoti 480 Eur/ha, ganyklų tvorų įrengimas plotuose, kuriuose iki šiol jų nebuvo arba ganyklų statiniai yra sunykę, – 487 Eur/ha, naujų seklių kūdrų vėžlių buveinėse pievose ir ganyklose įrengimas – 2 900 Eur/ha. Taigi iš viso už 1 ha buvo galima gauti beveik 6 000 Eur, jeigu be paramos tvoroms ir kūdrų vėžliukams įrengti – 2 580 Eur/ha.

Vėliau šių konkrečių sumų neliko, tik buvo numatyta, kad didžiausia paramos suma vienam projektui − 70 000 Eur. Dabar ketinama nustatyti sutvarkyto 1 ha ploto fiksuotą įkainį – apie 3 124 Eur (be PVM). Kaip ŪP informavo ŽŪM, bus apmokama už pievų bei šlapynių, patenkančių į Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos (VSTT) nustatytų EB svarbos natūralių buveinių ir saugomų rūšių buveinių plotų sluoksnį, palankios būklės atkūrimo ir sąlygų šioms buveinėms išlikti sudarymo darbų – sumedėjusios ir žolinės augalijos pašalinimo, sutvarkymo, išvežimo ir pan. – išlaidas.

Paramos lėšos išmokamos keletu būdų – išlaidų kompensavimo, kai paramos gavėjas deklaruoja patirtas ir apmokėtas išlaidas, kartu su mokėjimo prašymu pridėdamas išlaidų pagrindimo ir apmokėjimo įrodymo dokumentus, bei sąskaitų apmokėjimo, kai paramos gavėjas deklaruoja patirtas, bet dar neapmokėtas išlaidas.

„Siekiame supaprastinti išlaidų apmokėjimo būdą, sumažinti administracinę naštą, intervencinę priemonę padaryti patrauklesnę ir jos įgyvendinimą paprastesnį, kad buveinių tvarkymo darbus būtų galima atlikti ir ūkio būdu. ŽŪM inicijuoja, kad buveinių tvarkymo darbams, ganyklų tvorų įrengimo, įskaitant įsigijimą, ir elektrinio piemens bei jo komponentų įsigijimo išlaidoms būtų numatyta galimybė taikyti supaprastintą išlaidų apmokėjimo būdą – fiksuotuosius vieneto įkainius“, – aiškino ŽŪM atstovai. Kartu akcentavo, kad įkainiai dar negalios 2025 m. paraiškų kvietime, kurį skelbti numatyta nuo rugpjūčio 4 d. iki rugsėjo 30 d.

Ar nepermokėsime?

Žemdirbių atstovai fiksuotą įkainį sutiko nevienareikšmiškai. Jie svarstė, ką galima būtų pjauti, šalinti ir tvarkyti, pavyzdžiui, karbonatinėse smėlynų pievose, ir gauti tokią dosnią paramą? VSTT aiškinimu, karbonatinės smėlynų pievos – tai maisto medžiagų neturtingos, žemų, daugiausia tankiakerių ir kiliminių augalų pievos, kuriose paprastai yra nemažai atviro smėlio plotų. Čia auga melsvoji kelerija, šilinis gvazdikas, smiltyninis šlamutis ir kiti sausamėgiai augalai.

ŽŪM duomenimis, labai retos karbonatinių smėlynų pievos Lietuvoje užima apie 160 ha plotą. Jei už 1 ha bus patvirtintas fiksuotas 3 124 Eur įkainis, teoriškai šioms retoms pievoms tektų beveik 0,5 mln. Eur paramos.

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) prezidento Eimanto Pranausko nuomone, kai kurių buveinių, net ir tų pačių karbonatinių smėlynų pievų, atkūrimas būtų labai jau brangus. „Mano supratimu, yra ir kitų buveinių, kuriose nelabai yra ką šienauti, išvežinėti ir t. t. Tad kyla klausimas, kodėl skirtingų buveinių, kurios reikalauja skirtingų darbų apimčių, priežiūrai gali būti taikomas vienas fiksuotas įkainis? Ar tokiu būdu nebus permokėta už buveinių priežiūrą? Mano vertinimu, tam planuojamos nemažos paramos sumos. Šiuo atveju noras nustatyti fiksuotą įkainį man panašus į absurdą ir pinigų tratinimą“, – konstatavo ŪP pašnekovas.

Nepalyginamos sumos

Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) vicepirmininkas Gedas Špakauskas taip pat neslėpė nuostabos dėl planuojamo buveinių 1 ha sutvarkymo įkainio, nors darbų kai kuriose buveinėse, anot jo, gali būti ne tiek ir daug. „Jeigu įkainis būtų protingas, tada nieko blogo, kad fiksuojama suma, bet daugiau nei 3 000 Eur/ha buveinei sutvarkyti – tikrai labai daug. Mes panašius darbus darome, tvarkydami kraštovaizdžio elementus, prižiūrėdami palaukes ir pagriovius, už tai išmoka siekia apie 120 Eur/ha. Tai – nepalyginamos sumos“, – dosnia parama negamybinėms investicijoms stebėjosi ŪP pašnekovas. Jis teigė, kad nėra nusiteikęs prieš buveinių atkūrimą, tačiau pasigenda protingumo dėl paramos sumų.

„Girdėjau, kad Aplinkos ministerija (AM) labai palaiko įkainį, sako, kad buveinės retos, jų yra labai mažai, bet tai nėra joks argumentas, kad tiek reikia skirti vienam hektarui. Kraštovaizdžio elementų irgi nėra daug, bet jų priežiūros įkainis yra nepalyginamai mažesnis“, – aiškino G. Špakauskas.

Tvarko buveines ar kerta mišką?

SP stebėsenos komiteto narys E. Pranauskas pasiūlė atsisakyti ŽŪM ketinimo įvesti fiksuotą buveinių 1 ha sutvarkymo įkainį, tačiau AM Gamtos apsaugos politikos grupės vadovas Algirdas Klimavičius tam griežtai paprieštaravo. „Žmonės nesupranta, ką jie kritikuoja. Juk parama siūloma ūkininkams, kurie turi savo ūkiuose apleistų, blogos būklės europinės svarbos buveinių, kad būtų galima atkurti gerą jų būklę ir tuos plotus naudoti. Kai E. Pranauskas sako, kad tiems plotams neva mėtomi pinigai, tai reikia pabrėžti, jog parama skiriama ne geros būklės, bet apleistoms buveinėms, kur yra prižėlę krūmų, yra medžių. Jeigu buveinė nėra apleista, niekas tam pinigų neskirs“, – ŪP aiškino A. Klimavičius.

Jis patikino, kad be fiksuoto įkainio negamybinių investicijų priemonė nejuda, todėl ŽŪM iniciatyva dėl fiksuoto įkainio yra priimtina. Pasak AM atstovo, kai ŽŪM kelerius metus iš eilės siūlė paramą pagal faktines išlaidas, pareiškėjų beveik nebuvo. „Priežastis paprasta – niekas negali sudaryti tokių darbų sąmatos, savivaldybių administracijos nesuteikia pagalbos ūkininkams įvertinant ir apskaičiuojant tiksliuoju būdu, kiek krūmų ir medžių sutvarkoma. Taikant tokį metodą, atsirado gal vienas kitas pareiškėjas, bet iš esmės priemonė nebuvo įgyvendinama. Dabar ŽŪM siūlo protingą būdą“, – konstatavo ŪP pašnekovas.

G. Špakauskas neslėpė, kad jį stebina aplinkosaugininkų argumentas, jog tvarkant buveines prireikia labai daug rankų darbo, esą reikia išnešti daug kelmų, krūmų ir t. t. „Toks jausmas, kad ten kerta mišką, jeigu jau tiek daug kelmų atsiranda. Iš kur jų tiek gali būti, pavyzdžiui, karbonatinėse smėlynų pievose? Be to, jeigu jau ten yra daug sumedėjusios augalijos, tai ji, manau, ne išmetama veltui, o panaudojama biokurui“, – samprotavo LŪS vicepirmininkas.

Arti ar nearti?

VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2025 m. birželio 17 d. numeryje!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,

arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.

Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.