Naujas etapas Klaipėdos SGD terminalui atveria ir naujas galimybes Lietuvai

Biometanas yra gaminamas iš organinės kilmės žaliavų – biologiškai skaidžių atliekų, tokių kaip žemės ūkio liekanos, mėšlas, maisto atliekos ar nuotekų dumblas, todėl turi itin mažą šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijų balansą. Perteklinės ŠESD emisijos mūsų atmosferoje yra tai, dėl ko vyksta sparti klimato kaita. Tai reiškia, kad biometano naudojimas gali sumažinti išmetamų emisijų kiekį.

Savo sudėtimi biometanas yra chemiškai beveik identiškas gamtinėms dujoms – pagrindinė jo sudedamoji dalis yra metanas – CH4, todėl biometanas gali būti tiekiamas į esamus dujotiekius, naudojamas transportui, pramonei, gamybai ar šildymui be papildomų technologinių pakeitimų.

Virtualus biometano skystinimas – kas tai?

Dujų skystinimas tai procesas, kurio metu dujos iš dujinės būsenos paverčiamos skystomis, kad jas būtų galima lengviau saugoti ir transportuoti. Specialiuose šilumokaičiuose jos yra palaipsniui atšaldomos iki -160 laipsnių – taip jos suskystėja. Pavyzdžiui, SGD tūris sudaro tik 1/600 dujinių gamtinių dujų, o tai padeda sutaupyti ne tik vietos, bet ir išlaidų.

Kai kalbame apie virtualų biometano skystinimą, ši operacija vyksta be dujų skystinimo įrenginio – biometanas konvertuojamos į bioSGD matematiškai, panaikinant biometano sertifikatą ir išrašant naują sertifikatą bioSGD. Žaliais sertifikatais patvirtintas biometanas, jį virtualiai konvertavus į SGD, tampa bioSGD – tvaresne SGD alternatyva. Šis procesas yra griežtai kontroliuojamos auditorių ir vykdomas vadovaujantis sertifikavimo modelio reikalavimais.

Kitaip tariant, biometano virtualus skystinimas – tai procesas, kai gamintojas ar tiekėjas Europoje pagamintą biometaną įleidžią į bendrą Europos dujų tinklą, įprastą dujotiekio sistemą dujų pavidale, o kitur jis yra pasiimamas ne dujų, o bioSGD pavidalu, pavyzdžiui, Klaipėdos SGD terminale. Toks modelis leidžia biometano gamintojams naudoti esamą dujų tinklą, o terminalams – jau esamą infrastruktūrą, todėl nereikia statyti atskiros biometano skystinimo įrangos kiekviename gamybos taške.

Pavyzdžiui, Klaipėdos SGD terminalo infrastruktūra, šiandien naudojama SGD technologiniams procesams, galėtų naudoti biometaną tvarumo sertifikatų pagrindu ir taip prisidėti prie biometano rinkos vystymosi ir tvarumo reikalavimų įgyvendinimo.

Kuro alternatyva jūrų ir sunkiajam transportui

SGD jau dabar sumažina CO₂ emisijas 20–30 proc., palyginti su kitomis iškastinio kuro rūšimis. BioSGD žengia dar toliau – ŠESD emisijas jos gali sumažinti iki 80 proc. ar net daugiau, jei naudojamos atliekų žaliavos.

Remiantis Europos Parlamento ir Tarybos Direktyva „Dėl skatinimo naudoti atsinaujinančių išteklių energiją“, biometaną naudojant kaip alternatyvą iškastiniam kurui būtent transporto sektoriuje, sutaupoma nuo 70 proc. ŠESD emisijų. Todėl BioSGD yra vienas iš nedaugelio tikrųjų, alternatyvių iškastiniam kurui, žaliųjų degalų, kuris prieinamas jau šiandien ir pasirengęs sparčiai plėtrai.

BioSGD yra svarbus tokių sektorių, kaip, pavyzdžiui, jūrinio transporto poveikio aplinkai mažinimui. Nuo šių metų, jūrų transporto sektorius susiduria su nauja realybe. Pirmą kartą ŠESD mažinimas nebėra pasirinkimas – tai tapo pagrindine siekiamybe.

Europos Sąjungos reglamentas „FuelEU Maritime“ nustato aiškų kelią jūrinio transporto poveikio klimatui mažinimo link. Tai reiškia, kad kiekvienas laivų savininkas, kiekvienas uostas ir kiekvienas kuro tiekėjas ieško patikimų sprendimų. BioSDG būtent toks sprendimas ir yra.

BioSGD yra tvaresnis kuras ir sunkiajam kelių transportui. Jis tinka suslėgtą ar suskystintą kurą naudojantiems sunkvežimiams, autobusams, viešajam transportui. Alternatyviųjų degalų įstatymas numato, kad 2030 m. Lietuvos transporto sektoriuje atsinaujinančių energijos išteklių dalis turi sudaryti ne mažiau kaip 29 proc. – tai taip pat prisideda prie suskystinto biometano paklausos augimo.

Klaipėdos SGD terminalas užpildo spragą

Atsižvelgiant į tai, kad savarankiškos biometano skystinimo infrastruktūros įrengimas prie pavienių biometano gamyklų Lietuvoje dėl itin didelių investicinių kaštų yra praktiškai neįgyvendinamas, šalies sektoriui būtinos alternatyvios priemonės, leidžiančios efektyviai integruoti vietoje pagamintą biometaną į tarptautines tiekimo grandines ir ypač – laivybos rinką.

Šiuo požiūriu Klaipėdos SGD terminalo pradėta teikti virtualaus biometano skystinimo paslauga užpildo kritinę vertės grandinės spragą. Terminalo infrastruktūros panaudojimas biometano srautams sudaro galimybę ekonomiškai pagrįstu būdu pasiekti skystinimo pajėgumus, kurie kitu atveju būtų neprieinami.

Tai ne tik padidina biometano sektoriaus konkurencingumą, bet ir prisideda prie tvarios energetikos plėtros bei Lietuvos įsitraukimo į sparčiai augančią žaliųjų jūrinių degalų rinką.

Rinkos dalyviams išreiškus poreikį teikti paslaugas ne tik Klaipėdos SGD terminale, bet ir Klaipėdos SGD paskirstymo stotelėje, „KN Energies“ šiuo metu vertina galimybę šią paslaugą plėsti ir čia – tokiu atveju bioSGD būtų galima krauti į sunkvežimius ir tiekti į degalines, kur bioSGD varomos transporto priemonės galėtų šį kurą naudoti, taip prisidedant prie nacionalinių žalumo rodiklių pasiekimo.

---

Komentaro autorius – Mindaugas Navikas, „KN Energies“ komercijos direktorius

„KN Energies“ informacija