Naujasis „Naradavos“ direktorius įsitikinęs, kad įmonė turi veikti kaip šveicariškas laikrodis

Apie pernai metų rekordinį obuolių derlių ir šiųmetę sudėtingą sodininkų situaciją kalbėsime antroje šios publikacijos dalyje, o pirmojoje pristatome UAB „Naradava“ vadovaujantį jauną, energingą, įvairių sumanymų kupiną vadovą, kuriam rugpjūtį sukaks tik 34 metai.

„Naradavos“ obuolius skanavo nuo vaikystės 

Pasvalio vaikų darželis „Liepaitė“ ir jame veikusi pradinė mokykla, Lėvens pagrindinė mokykla, Petro Vileišio gimnazija – tokiais mokslų laipteliais gimtajame mieste kopė Džiugas. Neįkainojami gyvenimo „universitetai“ vasaromis prabėgo Pajiešmeniuose pas senelius. Tuomečiame „Naradavos“ sodininkystės ūkyje Džiugo močiutė Stanislava Aperavičienė dirbo vyr. ekonomiste, o šviesaus atminimo jos sutuoktinis Jonas Aperavičius vadovavo Ąžuolpamūšėje įsikūrusiam vaisių perdirbimo cechui. Tad nuo mažumės Džiugas skanaudavo obuolius ir džemą. Pašnekovas juokavo, kad mokydamasis daugybos lentelės dažnai daugindavo ar dalydavo ne skaičius, o obuolius. Vasarodamas Pajiešmeniuose pas senelius, surado dar vieną pomėgį – ištisas dienas praleisdavo su meškere rankose prie tvenkinio. Gavęs brandos atestatą, Džiugas įstojo į Kauno technologijos universitetą, pasirinkęs automatikos ir valdymo sistemų studijas. Nemuno ir Neries santakoje įsikūrusiame antrame pagal dydį Lietuvos mieste pasvalietis jau įleidęs šaknis. Susituokė su kauniete Monika, susitvarkė buitinius reikalus, o liepos viduryje laukia didelio džiaugsmo – šeimos pirmagimio.

„Formulės-1“ gerbėjas 

Naujasis UAB „Naradava“ vadovas Džiugas Palionis ir jo žmona Monika – prisiekę automobilių sporto lenktynių „Formulė-1“ (F-1) gerbėjai. Tačiau serga už skirtingas komandas. Džiugas palaiko „Red Bull“ pilotus, o Monika yra „Mclaren“ komandos gerbėja. Sutuoktiniai lenktynes stebi ne tik prie televizoriaus ekrano. Esant galimybei vyksta į F-1 trasas Europoje, kur galima pajusti tikrą kvapą gniaužiančių lenktynių dvasią. 

Direktorius sakė, kad šį pomėgį nuo vaikystės paveldėjo iš savo tėčio, kuomet kartu stebėdavo lenktynes. Pernai birželį Džiugas su žmona gimtadienio proga jam padovanojo išvyką į Ispanijos Catalunya trasoje vykusį F-1 etapą. Pašnekovas apgailestavo, kad kitam iš vaikystės paveldėtam pomėgiui – žvejybai – dabar beveik nebelieka laiko.

Į darbą važinėja iš Kauno 

Prieš tapdamas UAB „Naradava“ direktoriumi, D. Palionis Kaune vadovavo dviem startuolių tipo įmonėms, užsiimančioms išmaniųjų įrenginių, daugiausia – „Apple“ telefonų prekyba ir atnaujinimu. Abiejose dirbo apie 50 žmonių ir abi kartu sukurdavo apie 10 mln. eurų metinę apyvartą. 

„Startuoliams būdingas labai greitas tempas, kur reikalingi greiti ir drąsūs sprendimai. Laiku neprisijaukinęs naujų technologijų gali likti „už borto“, o įsisavinęs jas pirmasis – užkariauti rinkas. Dėl to darbuotojų per kelis mėnesius gali net kelis kartus padaugėti, o kartais – perpus mažėti“, – startuolių darbo ypatumus aiškino D. Palionis. 

Kas gi lėmė jauno, iniciatyvaus vadovo darbinės karjeros posūkį iš Kauno į Pajiešmenius? „Kiekviena greita pergalė, žinoma, glosto savimeilę, bet ilgainiui toks „lėkimas“ išsekina ir tada pradedi ieškoti ko nors žemiškesnio. Manau, čia ir įvyko tas posūkis, kuris mane atvedė į „Naradavą““, – kiek pamąstęs tarė D. Palionis. Be abejo, apsisprendimui įtakos turėjo ir pasąmonės kertelėje nugludę ryškūs vaikystės sentimentai iš Pajiešmenių, kur pirmą kartą pajuto „Naradavos“ sodų obuolių skonį. 

Praėjusių metų pirmoje pusėje D. Palionis tapo UAB „Naradava“ valdybos nariu. Po kelių mėnesių jis pakviestas konsultuoti įmonę verslo klausimais, o lapkričio mėnesį akcininkų valdyba pasiūlė užimti direktoriaus pareigas. Šypsodamasis pašnekovas pastebėjo, kad ankstesnį darbą Kaune ir dabartinį Pajiešmeniuose sieja tas pats simbolis – obuolys. Direktorius sakė, kad maždaug dviejų valandų kelias iš Kauno į Pajiešmenius ir vakare atgal neprailgsta. Dažniausiai renkasi maršrutą pro Krekenavą, kur kelias mažiau apkrautas nei „Via Baltica“. Į Pajiešmenius atvažiuoja ne kiekvieną darbo dieną. Užimdamas direktoriaus postą, sutarė, kad dirbs ir nuotoliniu būdu. „Kartais atvažiuoju su žmona, apsistojame pas močiutę Pajiešmeniuose, Pasvalyje pas mamą ar kitą močiutę“, – aiškino naujasis „Naradavos“ direktorius D. Palionis. 

Per pusmetį – daugybė permainų 

Pradėdamas kalbėti apie įmonės reikalus, direktorius D. Palionis priminė, kad pernai džiaugtasi rekordiniu derliumi. Priskinta net 7 tūkst. 983 tonos obuolių. Tuo tarpu paskutinių penkerių metų vidurkis siekė apie 5,5 tūkst. tonų. Paskutiniai praėjusių metų derliaus obuoliai į didžiuosius prekybos centrus išvežti balandžio pabaigoje. „Naradavos“ obuoliai, tyrė ir džemas taip pat pasiekia Latvijos bei Estijos rinkas. 

Šiemet deklaruoti „Naradavos“ sodai apima 275 ha plotą. Direktorius pasakojo, kad vyksta sodų atnaujinimo procesas – žiemą Juodžionyse išrauta apie 10 ha senų obelų ir jau užsakyti nauji sodinukai. Juolab kad vidutinis obelų amžius yra apie 40 metų. Užsiminęs apie obuolių veisles, pašnekovas sakė, kad jam labiausiai patinka žieminiai traškūs, sultingi ir saldūs „Honeycrisp“ obuoliai. Šios šalčiui atsparios amerikietiškos veislės obelų ir jų vaisių lietuviai, anot direktoriaus, dar nėra „atradę“. 

Iki 50 nuolatinių darbuotojų turinti UAB „Naradava“ darbymečio metu priima kelis šimtus darbininkų. Pavyzdžiui, praėjusiais metais bendrovės soduose obelis genėjo ir obuolius skynė 468 trumpalaikiai darbininkai. Visi – su žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų kvitais. 

Kalbėdamas apie įmonės veiklos rezultatus, direktorius nuolat kartojo, kad tai ne jo asmeninių, o viso kolektyvo pastangų nuopelnas. Jam pradėjus vadovauti, „Naradavos“ kolektyvo amžiaus vidurkis siekė 53 metus. Tuo tarpu Kaune startuoliuose dirbančiųjų amžiaus vidurkis siekė tik 22 metus. Toks palyginimas, anot pašnekovo, nereiškia, kad vyresnio amžiaus darbuotojai stokoja idėjų ir iniciatyvų. Direktorius pasidžiaugė, kad įmonės darbuotojai mėgsta savo darbą, o obelys jiems yra ypatingi medžiai, kuriuos reikia ypač puoselėti. Absoliuti dauguma nuolatinių darbuotojų gyvena Pajiešmeniuose ir aplinkiniuose kaimuose. Naujasis vadovas puikiai supranta, kad naujų darbuotojų paieškos negalima atidėlioti. Juolab kad kolektyve yra nemažai priešpensinio amžiaus žmonių, taip pat dirba ir keli asmenys, jau galintys bet kada išeiti į užtarnautą poilsį. Pamainos paieškos jau davė rezultatų. Per pusmetį nuo vadovavimo pradžios naujasis direktorius jau spėjo įdarbinti penkis jaunus žmones. 

„Esu reiklus, bet kartu didelį dėmesį ir palaikymą komandai skiriantis vadovas. Kiekvienas darbininkas, administracijos darbuotojas ir vadovas – tarsi atskiri šveicariško laikrodžio sraigteliai. Tik sinchroniškai kartu besisukantys jie sudaro darnią visumą. Taip ir versle – rezultatą pasiekia visa komanda“, – kalbėjo D. Palionis, pridūręs, kad nėra kabinetinio stiliaus vadovas. „Turiu spintoje aulinius batus“, – šypsodamasis patikino pašnekovas. Direktorius atviravo, kad jį džiugina, kaip jis pats sako, komandos palaikymas. Taip pat jaučia ir didelę patirtį sukaupusių verslo partnerių nesavanaudišką paramą. 

Nors D. Palionis prie UAB „Naradava“ vairo yra tik kiek ilgiau nei pusmetį, tačiau kartu su komanda jau spėjo daug ką nuveikti, kad įmonės veikla būtų pažangesnė bei efektyvesnė. 

Nuo sausio pradžios nusprendus prie rūšiavimo linijų dirbantiesiems mokėti ne už darbo valandas, o už rezultatus, rūšiuojamų obuolių kiekį per tą patį laiką pavyko padidinti kone trečdaliu. Tam įtakos turėjo ir rūšiavimo proceso palengvinimai. Direktorius aiškino, kad, gavus didelius obuolių tiekimo užsakymus, svarbu juos laiku įvykdyti. Priešingu atveju užsakymai atitektų kitiems obuolių tiekėjams. Pajutę didesnį stimulą dirbti ir užsidirbti, darbuotojai, pasak direktoriaus, nebenori grįžti prie ankstesnės tvarkos. 

Suskaitmeninta derliaus surinkimo, sandėliavimo ir kita informacija, kuri anksčiau nuguldavo į sąsiuvinių lapus. Netrukus ant gamybinių pastatų stogų bus įrengtos papildomos 200 kW saulės elektrinės. Konsultuodamasi su sodininkystės madas ne tik Europoje, bet ir visame pasaulyje diktuojančiais Lenkijos atstovais, įmonė užsakė specialius obuolių išpurtymo ir surinkimo kombainus. Per valandą moderniu įrenginiu galima nupurtyti apie 60 obelų, o rankiniu būdu per tą patį laiką – tik 4. Į jų pristatymą direktorius pažadėjo pakviesti ir „Darbo“ žurnalistus.

Tikrasis šalnų poveikis matysis po kelių savaičių 

Kaip jau minėjome šios publikacijos pradžioje, „Naradavos“ obelis, kaip ir absoliučią daugumą Lietuvos sodų, paveikė balandžio ir gegužės mėnesiais siautusios šalnų bangos. D. Palionis minėjo, kad mūsų krašto vaismedžiams daugiausia žalos padarė gegužės 8 ir 9-ąją paryčiui spustelėjusios stiprios šalnos. 

Anot pašnekovo, pirminiais skaičiavimais, nušalo apie 70–80 proc. vaismedžių žiedų, o tai, tikėtina, reikš panašaus derliaus kiekio netekimą. Negelbėjo ir gana gausiai obelis laistęs lietus. Dažni lietūs paliko vos vieną kitą tarpą purškimams. Tačiau jų poveikis dėl vyravusios per žemos temperatūros nebus efektyvus. Todėl greičiausiai nepavyks išvengti miltligės, rauplių ir kitų vaisius puolančių ligų. „Tikrąjį gamtos išdaigų rezultatą matysime po gerų trijų savaičių, tuomet galėsime tiksliau prognozuoti būsimo derliaus kiekį bei jo kokybę“, – kalbėjo D. Palionis. „Naradavos“ direktorius kartu su Lietuvos verslinių sodų asociacijos „Vaisiai ir uogos“ nariais lankėsi Žemės ūkio ministerijoje. Susitikime su ministru Ignu Hofmanu ir ministerijos darbuotojais aptarti šalies vaisių ir uogų augintojų derliaus praradimo mastai. Jie, išankstinėmis prognozėmis, svyruoja nuo 70 iki 100 proc. Tuomet kalbėta, kad valstybės lygiu reikėtų skelbti ekstremaliąją situaciją. Tokį sprendimą Vyriausybė priėmė užvakar, gegužės 28 d. Ekstremalios situacijos operacijų vadovu paskirtas žemės ūkio ministras I. Hofmanas. Valstybės lygiu paskelbus ekstremaliąją situaciją, už patirtus nuostolius galima tikėtis dalinės kompensacijos iš Europos Sąjungos fondų bei šalies Vyriausybės rezervo fondo.

Sigitas KANIŠAUSKAS / DARBAS