Nauji Turlojiškės durpyno tyrimai atskleidžia vėlyvojo bronzos amžiaus konflikto pėdsakus

Naujas tyrimų etapas seniai žinomame archeologiniame objekte

Archeologiniams tyrimams vadovaujantis M. Daubaras kartu su kolegomis iš Palenkės muziejaus ir Kelcų Jano Kochanovskio universiteto 2025 m. atnaujino archeologinius tyrimus Turlojiškės kaimo (Kalvarijos seniūnija) durpyne.

Kaip archeologinis paminklas, buvusios pelkės vieta buvo žinoma dar tarpukariu. 1930 m., tiesinant Kirsnos upės vagą, čia, drauge su kaulo, rago ir titnago dirbiniais, buvo aptikta žmogaus kaukolė. Žmonių palaikų toje pačioje vietoje rasta ir pokario metais. Pirmasis profesionaliai Turlojiškės durpyną tyrinėjęs mokslininkas buvo VU Istorijos fakulteto doc. Algimantas Merkevičius. 1996–2003 m. jis vykdė archeologinius tyrimus šioje vietovėje – aptiko ir tyrinėjo buvusiame ežere egzistavusią gyvenvietę. Tyrimų metu taip pat buvo rasta ir žmonių palaikų.

„Keldami mokslinius klausimus apie buvusio vandens telkinio, kuriame aptikti žmonių palaikai, raidą, sapropelio – dumblingų nuosėdų sluoksnio – klostymosi eigą bei durpėjimo pradžios chronologiją, į Turlojiškės durpyną sugrįžome 2025 m. Vykdydami lauko darbus nedideliame plote surinkome mėginius laboratoriniams tyrimams. Taip pat aptikome dar vieno individo palaikus. Iš naujo peržiūrėjome istorinę medžiagą iš įvairių Lietuvos archyvų bei nuosekliai patikrinome VU Medicinos fakultete saugomus ankstesnių tyrimų metu aptiktų žmonių palaikus. Visa tai leido išnarplioti iki šiol objekto pažinimui trukdžiusią painiavą“, – apie atnaujintus tyrimus pasakoja M. Daubaras.

Turlojiškė – galimai 3 tūkst. metų senumo mūšio masinė kapavietė

Pasak archeologo M. Daubaro, remiantis naujausių lauko tyrimų duomenimis ir Fizinių ir technologijos mokslų centro (FTMC) specialistų atliktų C¹⁴ (AMS) (specifinių anglies izotopų) matavimų rezultatais, buvo rekonstruota dabartinio Turlojiškės durpyno vietoje buvusio ežero raida. Nustatyta, kad čia slūgsantis sapropelio sluoksnis pradėjo klostytis kiek daugiau nei prieš 15 tūkst. metų, iškart po paskutinio ledynmečio pabaigos. Per tūkstantmečius prisipildęs ežerinių nuogulų, vandens telkinys vėlyvajame bronzos amžiuje, maždaug prieš 3 tūkst. metų, ėmė durpėti. Šios absoliutinės datos kartu su durpyne atliktais gręžiniais, kurių iš viso buvo 640, leido tyrėjams rekonstruoti buvusio vandens telkinio dugną bei sudaryti planigrafinį (2D) ir stratigrafinį (3D) vaizdą. Prie vandens telkinio raidos tyrimų reikšmingai prisidėjo ir Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejus specialistai – jie iš 2025 m. lauko tyrimų metu surinktų mėginių galėjo tiksliai apibūdinti užankančiame ežere egzistavusią ekosistemą ir nustatyti čia gyvenusias moliuskų rūšis.

Remiantis M. Daubaro vertinimu, visi surinkti archeologiniai duomenys leidžia teigti, kad durpyne aptikti palaikai yra fizinės konfrontacijos padariniai: „Naujai FTMC datuoti ankstesnių ir naujausių mūsų lauko tyrimų metu aptikti žmonių palaikai leidžia užtikrintai teigti, kad visi Turlojiškės durpyne rasti žmonių palaikai – ne mažiau kaip 11 individų – pradedančiame durpėti ežere atsidūrė tuo pačiu metu. Atsižvelgiant į palaikų demografinę sudėtį, kurią sudaro tik jauni vyrai, į palaikuose fiksuotas tiesiogines priešmirtines traumas, specifinius artefaktus, kaip kad titnaginiai strėlių antgaliai, specifinio tipo bronzinis ir akmeniniai kirviai, ir vienalaikiškumo faktą, galima teigti, kad Turlojiškės durpyne turime išskirtinės svarbos, unikalų archeologinį objektą su vėlyvajame bronzos amžiuje vykusio karinio konflikto pėdsakais.“

„2025 m. atnaujinti lauko tyrimai leido geriau pažinti šį europinės svarbos archeologinį objektą, kurio analogijų galima ieškoti tokiuose žinomuose Vakarų Europos archeologiniuose kompleksuose kaip Tollense slėnis Vokietijoje ar Alken Enge Danijoje. Archyvinių ir naujausių tyrimų duomenų sintezė ne tik leidžia kalbėti apie čia buvusio vandens telkinio raidą ir durpėjimo pradžią, bet ir patvirtina vienalaikį, prieš maždaug 3 tūkst. metų įvykusį smurtinio–karinio konflikto faktą. Be to, ji suteikia galimybę geriau suprasti skirtingą ir unikalią Turlojiškės durpyne aptiktų žmonių palaikų depozitinę aplinką bei gausius postmortalius skeletų pokyčius“, – apie Turlojiškės archeologinio objekto svarbą ir išskirtinumą pasakoja archeologinių tyrimų vadovas M. Daubaras.

Archeologai tęsdami tarpdisciplininį,  tarptautinį ir tarpinstitucinį bendradarbiavimą, šiuo metu rengia keletą mokslinių publikacijų Lietuvos ir užsienio mokslo žurnalams. 2026 m. taip pat numatoma tęsti Turlojiškės durpyno lauko ir laboratorinius tyrimus.

VU informacija