Nauji vėjai ūkininkų kovoje su laukinėmis žąsimis

Populiacija auga

Šimtai tūkstančių žąsų kiekvieną rudenį skrenda pro Šlėzvigą-Holšteiną į savo žiemos buveines Vidurio ir Pietų Europoje. Tačiau dėl šiltėjančio klimato dabar vis daugiau šių paukščių pasilieka visai žiemai. Laukinės žąsys maitinasi ūkininkų laukuose ir pievose, tad ištrypia bei užteršia ištisus plotus.

Portalui ndr.de ūkininkas Florianas Köhleris skundžiasi, jog jo 900 hektarų ūkyje kasmet žąsų padaroma žala siekia 100 000 eurų. O ūkininkų asociacijos duomenimis, visoje šalyje žala viršija 10 milijonų eurų.

Aplinkos ministerijos duomenimis, pastaraisiais metais žąsų skaičius gerokai išaugo. 2012 m. Šlėzvige-Holšteine ​​vienu metu jų buvo suskaičiuota daugiausiai 147 000.  2023 m. šis skaičius išaugo iki 313 000. Per šį laikotarpį perinčių porų skaičius išaugo daugiau nei penkis kartus. „Žąsų populiacija kelia grėsmę mūsų ūkių egzistavimui“, – sako Ūkininkų asociacijos prezidentas Klausas-Peteris Luchtas.

Nuo lapių atvaizdų iki įvairiausių fejeverkų sistemų – Florianas Köhleris bandė viską, kas įmanoma, kad atbaidytų žąsis iš savo laukų. Tačiau tai nebuvo itin veiksminga. „Jaučiuosi bejėgis“, – sako jis.

„Švelnus“ sprendimas

Biostimuliatorių gamintojas iš Šlėzvigo-Holšteino tvirtina, jog augalų apsauga ir gyvūnų gerovė nebūtinai paneigia vienas kitą, o jo gaminami produktai veiksmingai atbaido laukinių paukščių būrius. Įmonė siūlo homeopatinį sprendimą laukinėms žąsims atbaidyti.

Kadangi įvairūs fejeverkai dažnai padaro tik trumpalaikį poveikį, o tinklai yra pakankamai nepatogūs, tai homeopatija gali būti veiksmingas sprendimas, kuris remiasi „švelniais“ paukščių atbaidymo metodais. Preparatų gamintojas „Progress Agrar“ teigia, jog šis metodas yra pagrįstas „subtiliomis, stipriomis, natūraliomis medžiagomis“, o jos skirtos tam, kad šios vietos būtų nepatrauklios žąsims . „Žąsys jaučia, kad netoliese yra plėšrūnas, ir natūraliai ieškos kitos vietos“, – tvirtina šiaurės Vokietijos įmonė. Ji teigia, jog ištirpintas vandenyje ir užpurškiamas pesticidų purškalu, homeopatinis vaistas paukščiams nekenkia.

Ulsnyje įsikūrusios bendrovės teigimu, jie reaguoja „instinktyviai sprukdami“. „Būtent Šlėzvige-Holšteine dabar esame bejėgiai žąsų malonėj“, – sako įmonės generalinis direktorius Carstenas Schmidtas, todėl siūlo ūkininkams „paprastą, saugų ir įperkamą būdą“ apsaugoti savo pasėlius nuo žąsų.

Akustinės ir vizualinės atbaidymo priemonės veikia tik iš pradžių, nes žąsys greitai prie jų prisitaiko. Medžioklė leidžiama tik labai ribotai. Todėl, anot Šlėzvigo-Holšteino valdžios institucijų, skubiai reikalingos alternatyvos, kad išvengti žąsų daromų nuostolių. Ypač turint omenyje, kad daugelis ūkininkų jau išbandė beveik viską, rašo agrarheute.de.

C. Schmidtas taip pat žino , kad ūkininkai iš pradžių skeptiškai vertina homeopatinius vaistus. Jis negali pateikti tikslių tyrimų, analizių ar laboratorinių ataskaitų apie savo ekologiškus produktus pagal ES reglamentus, tačiau jis teigia, jog minėti preparatai veiksmingai apsaugo pasėlius – esą užuot pasikliovusi triukšmu, cheminėmis medžiagomis ar medžiokle, homeopatija leidžia derinti ekonomiką ir gyvūnų gerovę, siekiant atgrasyti kenkėjus.

Konkretūs produktai

Pasak minėtos bendrovės, homeopatiniai produktai sudaryti iš grynai ekologiškų ingredientų, todėl gali būti naudojami visiems augalams. Juos taip pat galima integruoti į naudojamas purškimo procedūras. Homeopatijos „subtilus veikimo būdas“ pagrįstas natūralių žąsų priešų skleidžiamais kvapais.

Gamintojo teigimu, „ProGrow Bird Scare G“ veiksmingai atbaido žąsis. Produktas skirtas augalų apsaugai nuo paukščių jautrios dygimo fazės metu. Pakanka vos 10 g preparato 1 pasėlių hektarui, o pakuotė kainuoja 13 eurų. Tuo tarpu preparatas „ProGrow Bird Scare KST“ veikia kaip prevencinė priemonė nuo paukščių daromos žalos kukurūzuose, sojų pupelėse, žirniuose, taip pat daržovėse, kaulavaisiuose ir sėklavaisiuose. Naudojimo norma yra 7,7 g/ha, o kaina – 10 eurų . Jei žąsys vėl pasirodo ir paukščiai toliau minta pasėliais, purškimą reikia pakartoti.

Be to, šie repelentai jau kurį laiką naudojami regeneracinėje žemdirbystėje: „HF-Gans EX“ naudojamas apsaugai nuo žąsų, gulbių ar kitų sunkiai atbaidomų paukščių. Subtilus jo veikimas taip pat pagrįstas natūraliais priešais. Tai skirta sumažinti paukščių daromą žalą tokiems pasėliams kaip rapsai, javai, kukurūzai, sojų pupelės, daržovės ir specializuoti pasėliai.

„HF-Corvus CC“ naudojamas atbaidyti varnas, balandžius ir paukščius, pavyzdžiui, varnėnus, vaismedžiuose. Rekomenduojama dozė yra 2,5 g preparato 100 l, o rekomenduojamas vandens kiekis yra 300 l/ha. 100 g preparato pakanka maždaug 13,3 ha plotui. Kaina yra 79 EUR/100 g arba šiek tiek mažiau nei 6 EUR/ha . Produktus lengva naudoti ir jie pasižymi gana ilgu galiojimo laiku.

Valdžios priemonės

Tuo metu Šlėzvigo-Holšteino ūkininkų asociacija konstatuoja, jog pastaraisiais metais ančių ir laukinių žąsų populiacijos labai išaugo. Dėl šių didėjančių populiacijų smarkiai išaugo ir jų daroma žala žemės ūkio paskirties žemėje, ypač vakarinėje pakrantėje. Ūkininkai reikalauja, jog vietos bei federalinė valdžia priimtų būtiną priemonių paketą, kuriuo būtų siekiama užkirsti kelią patiriamai žalai bei numatyti aiškų kompensacijų mechanizmą. „Visų pirma, reikia aptarti tokius klausimus kaip populiacijos valdymas (populiacijos plėtra, atgrasymas, naikinimas, tikslinis kiaušinių išėmimas iš dėčių), numatant galimą žąsų padarytos žalos kompensavimą iš nacionalinių fondų ir kompensacijas pagal antrąjį BŽŪP ramstį, kaip jau daroma kitose federalinėse žemėse“, - reikalauja ūkininkai.

Vietos valdžia savo tinklalapyje jau aiškina, jog Šlėzvigo-Holšteino ūkininkai dabar gali teikti paraiškas dėl kompensacijos už migruojančių laukinių žąsų padarytą žalą: „Šia nauja procedūra žemės vyriausybė papildo esamas finansavimo priemones ir teikia tikslinę paramą ūkiams, nukentėjusiems nuo didėjančios žalos jų žemei, ypač regionuose, kuriuose gausu laukinių žąsų vakarinėje pakrantėje ir salose“.

Pagrindinė taisyklė: ūkininkai gali kreiptis dėl kompensacijos iki kitų metų birželio 15 d., jei įrodyta, kad migruojančių laukinių žąsų padaryta žala jų žemės ūkio paskirties žemėje buvo nustatyta nuo spalio 1 d. iki gegužės 31 d. Tam reikia, kad žalą įvertintų ekspertas arba draudimo bendrovė.

Žemės ūkio ministerija taiko fiksuoto dydžio išmokų kompensavimo procedūrą, suskirstydama paukščių padarytą žalą į tris žalos klases. Žalos vertė apskaičiuojama pagal Šlėzvigo-Holšteino žemės ūkio rūmų pateiktus įmokų dydžius. Minimali kompensacijos riba vienam ūkiui yra 500 EUR, o maksimali – 25 000 EUR.

Invazinė žąsis

Tarp laukinių žąsų Europoje ypač paplito Egipto žąsis (Alopochen aegyptiaca), kuri daro bene didžiausią žalą pasėliams. Vokietijos medžiotojų asociacijos (DJV) duomenimis, Egipto žąsys dabar pastebimos dažniau nei pilkosios žąsys, ypač šiaurės vakarų Vokietijoje.

XVIII amžiuje introdukuotas į Didžiąją Britaniją kaip dekoratyvinis paukštis ir laikomas pilių parkuose, jis sėkmingai adaptavosi prie vietos sąlygų ir Europoje laikomas invazine rūšimi bei konkuruoja su vietinėmis vandens paukščių rūšimis.

Šių paukščių populiacijos egzistuoja Anglijoje, Nyderlanduose, Žemutinėje Saksonijoje ir Šiaurės Reine-Vestfalijoje. Pagrindinis paplitimo arealas Europoje šiuo metu yra Žemutinis Reinas.

Egipto žąsys daugiausia maitinasi vandens augalais, ūgliais, sėklomis ir vaisiais, neaplenkia ir javų laukų. Jų dauginimasis prasideda kovo-balandžio mėnesiais, tuo metu jos griežtai laikosi savo teritorijos ir dažnai yra labai agresyvios kitų vandens paukščių atžvilgiu. Šios žąsys peri ant žemės ir medžiuose, pastatuose ir urvuose, bet visada šalia vandens. Jos taip pat užima tuščius plėšriųjų paukščių, gandrų ir varnų lizdus. Inkubacinis laikotarpis: 28–30 dienų. Be to šių paukščių paplitimui padeda tai, kad šios žąsys pasižymi dideliu palikuonių skaičiumi – jos deda nuo 6 iki 10 kiaušinių.

Parengė Ričardas Čekutis