Kalbama apie didėjantį pinigų poreikį socialiniam draudimui, išmokoms ir veikiausiai toliau sparčiai didinamai minimaliai algai. Reikia pabrėžti, kad biudžetas konstruojamas jau šiuo metu. Veikiausiai jau yra sudėliota didžioji jo dalis, tad diskusijoms laiko bus palikta labai mažai.
Jau aiškėja kelios gairės dėl akcizų. Visų pirma, dėl nuolat didinamų mokesčių šalis pradėjo nebesurinkti planuojamų pajamų iš degalų – ypač dyzelino, kuris perkamas kaimyninėse šalyse. Sunkusis transportas nustojo pirkti šiuos degalus Lietuvoje, nes užsienyje pigiau, o Lietuvą galima pervažiuoti nesipildžius degalų.
Šiuos praradimus, kurių tikruosius skaičius matysime metų pabaigoje (nors dar 2024 metais dyzelino pardavimai augo 3,2 proc.), ketinama dengti didinant alkoholio ir tabako akcizus. Galima prisiminti, kad šie mokesčiai ir taip nuolat didinami bei yra patvirtintas trimetis planas, kaip jie turėtų augti ateityje, tačiau ketinama spartinti mokesčių augimą.
Praėjusiais metais akcizų surinkta beveik 2 mlrd. eurų, kiek daugiau nei pusė iš degalų, o likusi dalis iš tabako ir alkoholio. Ar pavyks surinkti daugiau iš pastarųjų grupių, labai abejotina, nes mokesčiai degalų rinką jau prispaudė ir priverčia Vyriausybę stabdyti mokesčių didinimą. Lengva ranka bandoma tiesiog didinti kitus mokesčius, tačiau šios rinkos yra besitraukiančios.
Pagal 2024 metų biudžeto surinkimo apžvalgą, pagrindinių alkoholio grupių, stipraus alkoholio ir alaus, pardavimai yra gerokai mažesni nei buvo 2017 metais. O šiais metais traukiasi visų grupių pardavimai. Labiausiai krinta silpnieji vynai (iki 8,5 proc. stiprumo, įskaitant sidrą) – net 16,3 proc., ir vynas krinta labiau už degtinę – vynas minus 9,8 proc., etilo alkoholis – 7,0 proc., o alus aštuoniais procentais. Akcizai per tris metus turi padidėti daugiau nei 50 proc. Remiantis minėta ataskaita, cigarečių rinka nuo 2017 metų yra susitraukusi apie 30 proc.
Alkoholio ir tabako suvartojimo kritimas nėra blogas veiksnys visuomenės sveikatos požiūriu, tačiau augančių mokesčių aruodas veikiausiai jau išsemtas, ir paprasčiausiai didinant akcizus vargu ar bus galima gauti didesnį efektą. Apmokestinama bazė traukiasi ir didėja tikimybė, kad augs nelegalių prekių rinka. Remiantis tuščių pakelių tyrimais, vien tik rūkalų rinkoje prarandame apie 100 mln. eurų nesumokėtų mokesčių. Šis skaičius gali plėstis ateityje.
Pabaigai reikia pabrėžti, kad jau baigėsi laikai, kai mokesčių didinimas duodavo aritmetinį tolygų efektą. Panašu, kad pasiekėme Lafero kreivės ribas, kai didesni mokesčiai gali duoti mažesnes pajamas. Baugina tai, kad didelė dalis biudžeto lūkesčių jau gali būti sudėti ir nauji mokesčiai programuojami apie tai nežinant rinkos dalyviams.