Ne tik desertams: kulinarė pataria, kaip sultimis papildyti kasdienius patiekalus

„Žmonės dažnai pamiršta, kad sultys gali būti naudojamos ne tik kaip gėrimas, bet ir visavertis ingredientas ar net tapti natūraliu skonio stiprikliu. Iš tikrųjų jos labai gelbsti maisto gamyboje – pavyzdžiui, vietoje vandens galima naudoti sultis, ir tada skonis tampa daug įdomesnis“, – pasakoja tinklaraščio „Kūmutės virtuvė“ autorė R. Šniolienė.

Viena dažniausiai kulinarės naudojamų sulčių rūšių – Lietuvoje gaminamos daržovių sultys, kurios ypač tinka ruošiant karštus patiekalus.

„Labai mėgstu daržovių sultis. Pavyzdžiui, jei žiemą norime išsivirti pomidorų sriubą, šiuo metų laiku pomidorai dažnai yra „plastikinio“ skonio, o pomidorų pasta neretai turi visokių priedų. Tad kartais verdu pomidorų sriubą iš pomidorų ar daržovių sulčių. Jai gaminti naudoju jautienos sultinį, dedu ryžius, morkas ir vietoje vandens pilu sultis. Tokios sriubos skonis būna žymiai sodresnis ir gyvesnis“, – pasakoja ji.

Tinklaraštininkė pastebi, kad sultys gali pakeisti ne tik vandenį, bet ir dalį padažų ruošiant troškinius ar čili tipo patiekalus.

„Gaminant troškinius ar mėsos ragu, taip pat tinka daržovių ar pomidorų sultys. Pavyzdžiui, imu pupelių, kiaulienos arba jautienos gabaliukų ir pilu pomidorų arba daržovių sulčių. Išeina labai gero skonio, čili tipo patiekalas. Man tai vienas tų atradimų, kur atrodo labai nesudėtingas receptas, o galutinis rezultatas maloniai nustebina“, – sako R. Šniolienė.

Kulinarė pamini ir kitą receptą – pomidorų sultyse troškintą paukštieną: „Pomidoruose yra daug rūgšties, kuri minkština paukštieną, todėl ji išeina sultinga. Esu gaminusi ir  šonkauliukus su pomidorų tyre, bet jeigu reikėtų gelbėti situaciją ir neturėčiau trintų pomidorų, tiesiog rinkčiausi šimtaprocentines pomidorų sultis. Pomidorų rūgštis išlieka ir sultyse, ir tyrėje, todėl poveikis mėsai būtų panašus, tik konsistencija šiek tiek kitokia“.

Skonio derinimo principas – balansas

Kalbėdama apie skonių derinimą, maisto tinklaraštininkė pabrėžia, kad svarbiausia – balansas tarp skirtingų skoninių savybių.

„Kuo daugiau skonių vienoje vietoje, tuo rezultatas yra pilnesnis. Jeigu įmanoma sujungti saldumą, rūgštumą, kartumą, sūrumą ir išgauti vadinamą umami, tada viskas atrodo tobula. Dėl to man labai patinka maišyti skirtingas vaisių sultis – ten ir citrinos rūgštumas, ir greipfruto kartumas, ir, tarkim, mango švelnumas. Kai tie skoniai susijungia, išeina labai įdomus rezultatas“, – aiškina R. Šniolienė.

Pasak jos, sultys gali būti naudojamos ir gaminant įvairius desertus namuose.

„Vaisių ar uogų sulčių šerbetai yra itin skanus atradimas. Tiesiog šaldant sultis reikia kas kiek laiko jas permaišyti, kad nesusidarytų dideli ledo gabalai. Taip pat galima pasigaminti naminių guminukų – tereikia maistinės želatinos, formelių ir naudoti dvigubai daugiau želatinos, nei nurodyta ant pakelio“, – dalijasi „Kūmutės virtuvės“ autorė.

Sultys gali būti naudojamos ir kūrybiškiau, pavyzdžiui, konservuojant daržoves.

„Yra labai senas receptas – ananasinės cukinijos. Supjaustytas cukinijas sudedame į stiklainius ir užpilame karštu ananasų nektaru. Atvėsus laikome šaldytuve. Cukinija yra gana neutralaus skonio, tad labai gerai sugeria kitus skonius, tad šiame recepte tampa panaši į ananasą“, – pasakoja R. Šniolienė.

Kulinarė sako, kad daugelis netikėtų derinių iš pradžių kelia skepticizmą, tačiau paragavus nuomonė dažnai pasikeičia.

„Aš visada sakau – geriausias indikatorius yra, ar mums pačiam skanu. Kartais žmonės skeptiški, bet paragauja ir nuomonė pasikeičia. Pavyzdžiui, blynai su obuoliais gali būti patiekiami ne tik kaip saldus patiekalas – su grietine ir apkepinta šonine išeina labai įdomus saldaus ir sūraus derinys. Tad nereikia bijoti eksperimentuoti ir su sultimis virtuvėje“, – sako R. Šniolienė.

„Idea prima“ informacija