Neariamoji žemdirbystė: tvarus kelias į ateitį

Svarbu suprasti

Pasak Lietuvos neariminės tausojamosios žemdirbystės asociacijos (LNTŽA) vadovo, agronomo, nepriklausomo konsultanto Tautvydo Beinoro, neariamoji žemdirbystė yra žemės dirbimas nenaudojant plūgo. „Vertinant vien faktą, kad, taikant neariamąją žemės dirbimo technologiją, dirva nėra ariama, o dirbama kitokiais būdais, nauda dirvožemiui yra nereikšminga. Tačiau vertinant šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijas iš sunaudotų degalų ploto vienetui (1 ha) išdirbti, susidaro esminiai skirtumai. Palyginus degalų sunaudojimą, taikant arimo technologiją ir supaprastintą ar neariamąją žemės dirbimo technologiją, susidaro apie 15–25 l/ha skirtumas neariamojo ūkininkavimo naudai“, – aiškino „Ūkininko patarėjo“ pašnekovas.

Jis atkreipė dėmesį, kad svarbu suprasti, jog žemės dirbimo būdas nenusako visos ūkininkavimo technologijos. Arimas, ražienų skutimas, lėkščiavimas, juostinis žemės dirbimas – tai viso labo tik žemės dirbimo būdai arba žemės paruošimo sėjai technologijos, sudarančios tik dalį visos ūkininkavimo technologijos. Norint efektyviau sumažinti ŠESD emisijas ir kartu tausoti dirvožemį, didinant organinės anglies kiekį jame, būtina taikyti priemonių visumą, pavyzdžiui, kultūrų sėjomainą, tarpinių pasėlių per žiemą ar įsėlių auginimą, minimalų dirvos judinimą iki 5 cm, tiesioginę sėją, mineralinių trąšų ir agrochemikalų naudojamų kiekių mažinimą iki ekonominio minimumo. Atskiros priemonės, taikomos pavieniui, nepadės pasiekti maksimalaus ekonominio ir aplinkosauginio rezultato.

Technologijos pokytis

T. Beinoras atkreipė dėmesį, kad neariamasis ūkininkavimas – tai ne supaprastintas žemės dirbimas, o dirvožemio kokybės gerinimas ilgalaikėje perspektyvoje, tai ne sėjos mašinų pakeitimas, nekeičiant visų kitų ūkininkavimo technologijos sudedamųjų dalių, o sisteminis visos ūkininkavimo technologijos pokytis. „Bet kuri ūkininkavimo technologija pirmiausia turi būti ekonomiškai naudinga ūkininkui. Ekonominė nauda turi būti vertinama ne derliaus dydžiu, o auginamų kultūrų pelningumu. Didelis derlius nereiškia didelio pelningumo. Staigus ūkininkavimo technologijos pakeitimas trumpalaikėje perspektyvoje gali būti nuostolingas ir todėl tai yra rizikinga. Technologijos, kurios tausoja dirvožemį, gerina jo struktūrą, yra pelningos ir aplinką tausojančios tik ilgalaikėje perspektyvoje“, – teigė LNTŽA vadovas.

Tam, kad būtų sušvelninta perėjimo rizika, jis patarė pokytį daryti pamažu, o ne iš karto. Naudinga būtų susidaryti nuoseklų perėjimo planą, kuris apimtų 3–5 m. Keičiant ūkininkavimo technologiją, svarbu yra suvokti tai, ką nori pakeisti, ir tikėti tuo, ką darai.

Darna su gamta

T. Beinoras pažymėjo, kad dirvožemis – gyva ekosistema, kurioje gausu įvairiausių mikro- ir makroorganizmų, veikiančių ir gyvuojančių pagal gamtos dėsnius. Būtent nuo jų gausos ir įvairovės tiesiogiai priklauso dirvožemio kokybė ir sveikata. „Visos išorinės priemonės ir žmogaus veiksmai tiesiogiai veikia dirvožemio derlingumo potencialą. Kuo intensyviau stengiamės, agresyviai dirbdami žemę – arimu, lėkščiavimu, kultivavimu, volavimu, lyginimu ir t. t., naudodami daug mineralinių trąšų, nepaliaujamai purkšdami agrochemikalus ant pasėlių – herbicidus, fungicidus, insekticidus, net tada, kai reikia, tiek, kiek reikia, ir ten, kur reikia – tuo labiau mes naikiname dirvožemio gyvybę, aliname jį, to net nesuvokdami. Todėl yra svarbu suprasti gamtos dėsnius, suprasti augalų ir mikroorganizmų ryšius, suprasti dirvožemio sveikatos pagrindus ir išmokti prisitaikyti. Išmokti savo ūkininkavimo technologijas pritaikyti prie šių dėsningumų, o ne juos griauti per įsivaizduojamą kovą su nematomu priešu. Ar tai būtų nepageidaujamos žolės, įvairūs vabalai, ar augalų ligos“, – kalbėjo ŪP pašnekovas.

Jis priminė, kad tik išmokus ūkininkauti kartu su gamta, išmokus prisitaikyti prie jos, ūkininkavimas taps pelningu ir maloniu gyvenimo būdu harmonijoje su visa aplinka.

Vainikuojama rezultatais

Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Augalininkystės ir žaliųjų technologijų skyriaus patarėjas Zigmas Medingis teigė, kad žemdirbių patirtis rodo, jog įgudus taikyti tiesioginės ir juostinio dirbimo sėjos technologijas, gaunami tokie patys arba net ir didesni derliai, palyginti su ariamąja technologija, o bendros išteklių ir laiko sąnaudos sumažėja apie 30–40 proc. „Taikant minėtas technologijas, didinamas ūkio energetinis nepriklausomumas, nes sumažėja degalų poreikis. Be to, neariamoji žemės dirbimo technologija gerina dirvožemio sveikatą, tai yra saugo jį nuo erozijos, sudaro palankesnes galimybes biologinei įvairovei ir didina organinės anglies kiekį dirvožemyje, o visa tai padeda gerinti ir vandens telkinių būklę“, – komentavo Z. Medingis.

Jo teigimu, tiesioginės ir juostinio dirbimo sėjos technologijos yra įnoringos ir reikalauja pasirengimo bei apsisprendimo, taip pat naujų žinių ir praktinių įgūdžių. Tačiau ūkininko įdėtos pastangos po kurio laiko vainikuojamos ir rezultatais, ir apčiuopiamu dirvožemio gyvybingumo pokyčiu.

Pamatyti ir pasikonsultuoti

Pasak ŽŪM Augalininkystės ir žaliųjų technologijų skyriaus patarėjo, kiekvienas norintis pradėti taikyti neariamąją technologiją turėtų praktiškai pamatyti, kaip tai daroma, ir pasikonsultuoti su ilgametę patirtį šioje srityje turinčiais žemdirbiais. „Nuo 2022 m. kiekvienais metais „LIFE IP EnerLIT“ projektas Lietuvoje organizuoja lauko dienas, kuriose didelę patirtį turintys ūkininkai demonstruoja technikos panaudojimo galimybes, pasidalija žiniomis apie taikomas sėjomainas, išmoktas pamokas ir iššūkius, kurie kinta, priklausomai nuo klimato sąlygų ir valdomos žemės granuliometrinės sudėties, dirvos naudojimo praktikos“, – aiškino ŪP pašnekovas.

Kalbėdamas apie ŠESD mažinimą, jis pažymėjo, kad neariamoji žemdirbystė leidžia sumažinti ŠESD mažinant degalų suvartojimą gamyboje, efektyviau panaudojant chemines trąšas, nes apie 30 proc. visų reikalingų kultūriniam augalui trąšų yra įterpiama sėjos metu, taip pat padidėjus organinės anglies sankaupoms dirvožemyje.

Ilgametę neariamosios žemdirbystės patirtį turintys entuziastai pabrėžia, kad geriausia šią technologiją savo ūkyje pradėti taikyti stebint kitų ūkininkų veiksmus ir tinkamai paruošus dirvą.

Pradžioje tikslinga sėti juostinio dirbimo sėjamąja, kuri yra universalesnė ir tinkanti įvairesniems dirvožemiams. „Sėjamąją galima įsigyti ir su Modernizavimo fondo parama, kurią administruoja Aplinkos projektų valdymo agentūra. Paramos intensyvumas siekia iki 40 proc. padargo vertės, bet ne daugiau kaip 80 tūkst. Eur. ŽŪM apie paskelbtą kvietimą teikti paraiškas dėl juostinių sėjamųjų skelbia ir savo tinklalapyje. Artimiausias kvietimas teikti paraiškas bus skelbiamas gruodžio 9 d., kvietimui skirta suma – 3 895 598,20 Eur“, – informavo Z. Medingis.

Populiarina neariamąją technologiją

ŽŪM Augalininkystės ir žaliųjų technologijų skyriaus patarėjas aiškino, kad populiarindama neariamąją technologiją, ŽŪM pasitelkia „LIFE IP EnerLIT“ projektą, organizuoja lauko dienas, kuriose įžvalgomis dalijasi Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos mokslininkai ir LNTŽA nariai bei ūkininkai. Pastaruoju metu asociacija papildomai rengia lauko dienas, kuriose jos nariai dalijasi savo patirtimi su kitais dalyviais. „Prie neariamosios žemdirbystės populiarinimo prisideda ir Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros strateginio plano priemonė – ekologinė schema, per kurią už tiesioginės ir juostinio dirbimo sėjos plotus yra skiriama po 66 Eur/ha“, – pastebėjo Z. Medingis.

ŽŪM nuotraukos

Nr. 306/7