Feisbuko bitininkų grupėje pastarosiomis dienomis pasirodė ne vienas nerimą keliantis pranešimas apie paukščių ištuksentus, sugadintus avilius, sutrukdytą bičių ramybę ir net galimą dalinį ar visą šeimų mirtį. Bitininkai dalijosi įžvalgomis, pastebėjimais, vienas kitam negailėjo patarimų, kaip gelbėtis iš neįprastos situacijos.
Beveik vienbalsiai sutariama, jog aviliuose pratuksentos skylutės greičiausiai yra genio darbas. Kiaunė, kuri jau seniai žinoma kaip bičių priešė, pasak bitininkų, būtų pragraužusi daug didesnę skylę. Svarstoma: galbūt darbavosi genio ir kiaunės tandemas?
Jeigu sugadintame avilyje yra likę nemažai gyvų bičių, bitininkai siūlo jas perkelti į kitą avilį su visais rėmais, nelaukiant smarkesnio atšalimo. Dar siūloma įdėti įkaitusių plytų, karšto vandens pripiltus plastikinius butelius. Tačiau yra ir prieštaraujančių bičių perkėlimui į naujus namus. Galima išeitis ir tolesnė bičių apsauga galėtų būti skylių uždengimas faneros lakštais ir prisukimais medsraigčiais. Iš vidaus skylę dar pravartu užkišti.
Avilius nuo įvairių kenkėjų saugo uždengtos ir prispaustos eglišakės, per kurias gerai cirkuliuoja oras. Tokia apsauga neįveikiama nei kiaunėms, nei paukščiams. Tiesa, kai kurių bitininkų tvirtinimu, kiaunės įsigudrina draskyti daugiaaukščių avilių dugno tinklelius. Neprasta apsauga ir ant lakų uždėti tinkleliai, kurie, pasak bitininkų, ne tik neleidžia zylėms bandyti į avilių vidų lįsti, bet ir apskritai iš tolo paukščius atbaido.
Bitininkai dalijasi savo patirtimi, kaip pavyksta išvengti bičių kenkėjų. Vienas bičiulis pasakojo avilį sumeistravęs dvigubomis sienomis su iš išorės pušinėmis, o iš vidaus - alksninėmis lentelėmis. Toks „sumuštinis“, bitininko tvirtinimu, geniui pasirodė keistas, todėl kol kas kiaurai avilio dar neprakalė.
Patyręs, ne vienerius metus bitininkaujantis Vytautas Marcinkevičius iš Linartų (Šiaulių r.) sakė, jog anksčiau niekada nėra radęs paukščių sugadintų avilių.
„Labai nustebau šiemet gal prieš mėnesį pamatęs paukščių iškapotus plastmasinius avilius. Greičiausiai dėl bado jie taip elgiasi. Priskridę prie avilio, paukščiai jaučia bičių skleidžiamus garsus. Pastuksenus, bitės pradeda nerimauti, vėliau ir į lauką lįsti. Kiek tos bitutės dydžio – užtenka nedidelės skylutės jai išlįsti. O paukščiui to tik ir reikia – sugauna ir sulesa. Bitė – vietoje kirmino. Vis šis tas, geriau negu nieko“, -- sakė bitininkas.
Į prakirstas avilių skyles V. Marcinkevičius pripučia montažinių putų. Tai – laikina pagalba. Pavasarį aviliai bus remontuojami iš pagrindų. Iš trijų dešimčių bitininko avilių tvarkyti prisireiks gerą trečdalį.
„Šiaip ši žiema bitėms žiemoti yra palanki. Bitės šalčių nebijo, jų priešas yra drėgmė. Bet, pasirodo, ne tik, dar ir paukščiai iš bado pradėjo neįprastai elgtis. Mes paukščiams galime padėti sulaukti pavasario labai paprastai – paberdami trupinių, grūdelių, pakabindami šviežių lašinukų. Beveik neabejoju, kad tuomet ir geniai, ir zylės paliks ramybėje avilius ir bites“, -- įsitikinęs V. Marcinkevičius.
Mažeikių r. Medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininkas Tadas Janušauskas sakė, jog pirmą kartą girdi apie tai, kad geniai ir zylės puola avilius ir trikdo bitėms ramybę.
„Mažeikių krašte yra daug bitininkų, bet nė vienas nieko panašaus nėra pasakojęs, skundęsis. Labai keista. Bitės aviliuose gyvena savo gyvenimą. Nelengva jas išjudinti, išvilioti į lauką. Geniams, tuo labiau zylutėms, irgi nėra taip paprasta prasikalti aviliuose dideles skyles, kad patektų į vidų. Žinoma, visko gali nutikti, paukščiams labai sudėtinga šią žiemą lesalų rasti“, -- svarstė T. Janušauskas.
Feisbuko paskyrų nuotr.
Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.